Gimęs ir užaugęs Marijampolėje dr. Raimundas Vaitkevičius aukštąjį medicinos išsilavinimą įgijo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete, vėliau gydytojo - chirurgo amato mokėsi VU Medicinos gydytojo, Bendrosios chirurgijos ir Kraujagyslių chirurgijos rezidentūrų mokymo bazėse. Nuo 1998 m. dr. Raimundas Vaitkevičius aktyviai praktikuoja VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos centre, nuo 2013 m. jam vadovauja.
2002 m. pradėjo mokslininko karjerą, 2006 m. apgynė disertaciją „Autovenų ir kraujagyslės protezų funkcionavimas kritinės galūnių išemijos sąlygomis po šlaunies ir pakinklio arterijų operacijų“,- buvo suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis. Nuo 2010 m. dirba VU Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos lektoriumi. Pagrindinės dominančios mokslo sritys yra aterosklerozė, galūnių kraujotakos sutrikimai bei arterijų rekonstrukcinė chirurgija.
Dr. Raimundas Vaitkevičius yra aktyvus Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos narys (nuo 2003 m. - Valdybos narys), “The Baltic Society of Phlebology” narys, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos duomenų bazės „Litvasc registras“ Autorius, yra atviras pokyčiams bei naujovėms, nuolat tobulinasi ir skaito mokslinius pranešimus įvairiose konferencijose Lietuvoje bei užsienyje. Garsiausi tarptautiniai renginiai:
- European Society for Vascular Surgery Annual Meetings – 2008 m. Nica, Prancūzijos Respublika, ir 2009 m. Oslas, Norvegijos Karalystė,
- VEITH Symposium - 2010 m. , Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos,
- International Congress of The Union Internationale de Phlebologie – 2011 m., Praha, Čekijos Respublika,
- XVII World Meeting of the International Union of Phlebology - 2013 m. Bostonas, Jungtinės Amerikos Valstijos,
- Munich Vascular Conference - 2014 m., Miunchenas, Vokietijos Federacinė Respublika,
- Charing Cross Symposium – 2015 m., Londonas, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė,
- Controversies & Updates in Vascular Surgery – 2012 m., 2013 m. ir 2016 m., Paryžius, Prancūzijos Respublika.
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.