Gimęs ir užaugęs Marijampolėje dr. Raimundas Vaitkevičius aukštąjį medicinos išsilavinimą įgijo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete, vėliau gydytojo - chirurgo amato mokėsi VU Medicinos gydytojo, Bendrosios chirurgijos ir Kraujagyslių chirurgijos rezidentūrų mokymo bazėse. Nuo 1998 m. dr. Raimundas Vaitkevičius aktyviai praktikuoja VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos centre, nuo 2013 m. jam vadovauja.
2002 m. pradėjo mokslininko karjerą, 2006 m. apgynė disertaciją „Autovenų ir kraujagyslės protezų funkcionavimas kritinės galūnių išemijos sąlygomis po šlaunies ir pakinklio arterijų operacijų“,- buvo suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis. Nuo 2010 m. dirba VU Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos lektoriumi. Pagrindinės dominančios mokslo sritys yra aterosklerozė, galūnių kraujotakos sutrikimai bei arterijų rekonstrukcinė chirurgija.
Dr. Raimundas Vaitkevičius yra aktyvus Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos narys (nuo 2003 m. - Valdybos narys), “The Baltic Society of Phlebology” narys, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos duomenų bazės „Litvasc registras“ Autorius, yra atviras pokyčiams bei naujovėms, nuolat tobulinasi ir skaito mokslinius pranešimus įvairiose konferencijose Lietuvoje bei užsienyje. Garsiausi tarptautiniai renginiai:
- European Society for Vascular Surgery Annual Meetings – 2008 m. Nica, Prancūzijos Respublika, ir 2009 m. Oslas, Norvegijos Karalystė,
- VEITH Symposium - 2010 m. , Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos,
- International Congress of The Union Internationale de Phlebologie – 2011 m., Praha, Čekijos Respublika,
- XVII World Meeting of the International Union of Phlebology - 2013 m. Bostonas, Jungtinės Amerikos Valstijos,
- Munich Vascular Conference - 2014 m., Miunchenas, Vokietijos Federacinė Respublika,
- Charing Cross Symposium – 2015 m., Londonas, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė,
- Controversies & Updates in Vascular Surgery – 2012 m., 2013 m. ir 2016 m., Paryžius, Prancūzijos Respublika.
Prieššventinis laikotarpis daugeliui žmonių sukelia ne tik emocinį pakilimą, bet ir fizinį bei nervinį nuovargį. Intensyvesnis darbo tempas, laiką spaudžiantys terminai, didesnis fizinis aktyvumas ruošiantis šventėms, ilgesnis sėdėjimas bei emocinė įtampa sukuria papildomą krūvį organizmui. Medicinos mokslas patvirtina, kad stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri didina raumenų tonusą ir riboja jų gebėjimą atsipalaiduoti. Dėl to kūnas ima „laikyti“ įtampą, ypač kaklo, pečių, juosmens ir nugaros srityse.
Šiuolaikinis gyvenimo būdas pasižymi dideliu fiziniu ir emociniu krūviu. Ilgos darbo valandos sėdint, nepakankamas judėjimas, pasikartojanti raumenų apkrova ir nuolatinis stresas lemia tai, kad kūnas palaipsniui kaupia įtampą. Dažniausiai ji pasireiškia kaklo, pečių, juosmens ar pėdų srityse ir ilgainiui gali tapti lėtinio diskomforto bei skausmo priežastimi. Medicinos literatūra patvirtina, kad net trumpalaikis mechaninis poveikis raumenims gali sumažinti jų tonusą ir paskatinti atsipalaidavimo procesus, todėl vis dažniau rekomenduojamos nedidelės, lengvai naudojamos masažo priemonės.