Gimęs ir užaugęs Marijampolėje dr. Raimundas Vaitkevičius aukštąjį medicinos išsilavinimą įgijo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete, vėliau gydytojo - chirurgo amato mokėsi VU Medicinos gydytojo, Bendrosios chirurgijos ir Kraujagyslių chirurgijos rezidentūrų mokymo bazėse. Nuo 1998 m. dr. Raimundas Vaitkevičius aktyviai praktikuoja VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos centre, nuo 2013 m. jam vadovauja.
2002 m. pradėjo mokslininko karjerą, 2006 m. apgynė disertaciją „Autovenų ir kraujagyslės protezų funkcionavimas kritinės galūnių išemijos sąlygomis po šlaunies ir pakinklio arterijų operacijų“,- buvo suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis. Nuo 2010 m. dirba VU Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos lektoriumi. Pagrindinės dominančios mokslo sritys yra aterosklerozė, galūnių kraujotakos sutrikimai bei arterijų rekonstrukcinė chirurgija.
Dr. Raimundas Vaitkevičius yra aktyvus Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos narys (nuo 2003 m. - Valdybos narys), “The Baltic Society of Phlebology” narys, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos duomenų bazės „Litvasc registras“ Autorius, yra atviras pokyčiams bei naujovėms, nuolat tobulinasi ir skaito mokslinius pranešimus įvairiose konferencijose Lietuvoje bei užsienyje. Garsiausi tarptautiniai renginiai:
- European Society for Vascular Surgery Annual Meetings – 2008 m. Nica, Prancūzijos Respublika, ir 2009 m. Oslas, Norvegijos Karalystė,
- VEITH Symposium - 2010 m. , Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos,
- International Congress of The Union Internationale de Phlebologie – 2011 m., Praha, Čekijos Respublika,
- XVII World Meeting of the International Union of Phlebology - 2013 m. Bostonas, Jungtinės Amerikos Valstijos,
- Munich Vascular Conference - 2014 m., Miunchenas, Vokietijos Federacinė Respublika,
- Charing Cross Symposium – 2015 m., Londonas, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė,
- Controversies & Updates in Vascular Surgery – 2012 m., 2013 m. ir 2016 m., Paryžius, Prancūzijos Respublika.
Gera savijauta nėra atsitiktinumas – tai kasdienių sprendimų rezultatas. Jei dienos pabaigoje jaučiate nugaros nuovargį, sustingimą ar įtampą, tai dažniausiai yra signalas, kad kūnas negauna to, ko jam reikia. Moksliniai tyrimai rodo, kad stuburo sveikata tiesiogiai susijusi su mūsų judėjimo įpročiais, laikysena ir atsistatymo kokybe. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai skatina ilgą sėdėjimą ir mažą fizinį aktyvumą, todėl nugaros problemos tampa vis dažnesnės. Tačiau gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Būtent mažais, bet nuosekliais įpročiais galima sukurti ilgalaikę geresnę savijautą.
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.