Kojų protezai
Blauzdos protezai
Yra taikomi esant įgimtam arba įgytam kojos nebuvimui blauzdos lygmenyje. Pirmiausia yra taikomas gydomasis-mokomasis blauzdos protezas. Šis protezas formuoja bigę, pacientas mokosi juo naudotis. Po 5 mėnesių ir vėliau gydomasis-mokomasis blauzdos protezas yra keičiamas nuolatiniu blauzdos protezu.
Blauzdos protezo ėmikliai yra gaminami iš laminuotos dervos arba termoplastinių medžiagų, su minkštu įdėklu arba be jo. Moduliai yra gaminami iš titano arba protezinio plieno. Pėda parenkama individuliai, atsižvelgiant į paciento mobilumo lygį. Nuolatinis blauzdos protezas gaminamas su kosmetine apdaila.
Šlaunies protezai
Yra taikomi esant įgimtam arba įgytam kojos nebuvimui šlaunies lygmenyje. Pirmiausia yra taikomas gydomasis-mokomasis šlaunies protezas. Šis protezas formuoja bigę, pacientas mokosi juo naudotis. Po 5 mėnesių ir vėliau gydomasis-mokomasis šlaunies protezas yra keičiamas nuolatiniu šlaunies protezu.
Šlaunies protezo ėmikliai gaminami iš laminuotos dervos arba termoplastinių medžiagų. Su minkštu įdėklu arba be jo. Moduliai yra gaminami iš titano arba protezinio plieno. Protezo kelio sąnarys ir pėda yra parenkami individualiai pagal paciento mobilumo lygį. Tvirtinimas vakuuminis su/be diržų. Nuolatinis šlaunies protezas yra gaminamas su kosmetine apdaila.
Dubens dalies protezai
Esant įgimtam (visiškas kojos nebuvimas) arba įgytam (po egzartikuliacijos-amputacija per sąnarį) kojos nebuvimui yra taikomas dubens dalies protezas.
Dubens dalies protezo ėmikliai gaminami iš laminuotos dervos arba termoplastinių medžiagų. Moduliai yra gaminami iš titano arba protezinio plieno. Komplektuojamas klubo sąnarys gali būti su uždarymu arba “laisvas”, tamprus. Protezo kelio sąnarys ir pėda yra parenkami individualiai, atsižvelgiant į paciento mobilumo lygį. Dubens dalies protezas yra gaminamas su kosmetine apdaila.
There are no products matching the selection.
Kūno mobilumas dažnai minimas kaip viena svarbiausių geros savijautos ir judėjimo kokybės sąlygų, tačiau praktikoje ši tema vis dar apipinta klaidingais įsitikinimais. Daugelis žmonių mobilumą suvokia kaip trumpalaikį tikslą ar papildomą veiklą, o ne kaip kasdienės rutinos dalį. Dėl to kūnas dažnai patiria perteklines apkrovas, kurios ilgainiui pasireiškia sustingimu, diskomfortu ar skausmu. Naujausi judėjimo mokslų tyrimai rodo, kad mobilumas yra neatsiejamas nuo kasdienio judėjimo kokybės ir tiesiogiai veikia tai, kaip kūnas prisitaiko prie apkrovų.
Metų pradžia daugeliui tampa momentu, kai norisi atsinaujinti ne tik mintyse, bet ir kūne. Tačiau realybėje kūnas dažnai pasitinka naujus metus su sukauptu nuovargiu, sumažėjusiu judesio laisvumu ir sustingimu, atsiradusiu dėl ilgesnio sėdėjimo, mažesnio aktyvumo ir pasikartojančių kasdienių pozų. Būtent todėl kūno mobilumo tema tampa ypač aktuali – ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip judame kasdien, kaip jaučiamės judėdami ir ar galime atlikti įprastus veiksmus be diskomforto. Mobilumas apibrėžia mūsų gebėjimą laisvai ir kontroliuojamai judinti sąnarius per visą jų judesio amplitudę, išlaikant stabilumą ir saugumą. Kai mobilumas ribotas, kūnas pradeda kompensuoti, o tai ilgainiui gali sukelti įtampą, nuovargį ar skausmą.