Med. m. dr. Ingrida Ašakienė - kraujagyslių chirurgas
Med. m. dr. Ingrida Ašakienė. Nuo 2005 m. dirba gydytoja kraujagyslių chirurge Vilniaus Universiteto ligoninėje Santaros klinikos. 2005 m. Vilniaus universitete apgynė medicinos mokslų disertaciją „Veninių opų gijimą lemiančių veiksnių tyrimo rezultatai“. Pagrindinės darbo kryptys: kraujagyslių ligų chirurginis ir terapinis gydymas. Lietuvos Kraujagyslių chirurgijos draugijos narė, Baltijos Flebologų Draugijos narė, Lietuvos Žaizdų gydymo asociacijos narė, Europos žaizdų gydymo Asociacijos narė. Specializacija – trofinių opų gydymas pagal pasaulyje priimtas žaizdų gydymo rekomendacijas, priežastinis žaizdų gydymas (venų šalinimo , kojų arterijų atviros ir endovaskulinės operacijos), modernus šiuolaikiškas vietinis žaizdų gydymas (odos transplantaciją). Kasmet rengia pranešimus, straipsnius žaizdų gydymo tema Lietuvoje , Europoje ( Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje, Rygoje, Ispanijoje).
Kūno mobilumas dažnai minimas kaip viena svarbiausių geros savijautos ir judėjimo kokybės sąlygų, tačiau praktikoje ši tema vis dar apipinta klaidingais įsitikinimais. Daugelis žmonių mobilumą suvokia kaip trumpalaikį tikslą ar papildomą veiklą, o ne kaip kasdienės rutinos dalį. Dėl to kūnas dažnai patiria perteklines apkrovas, kurios ilgainiui pasireiškia sustingimu, diskomfortu ar skausmu. Naujausi judėjimo mokslų tyrimai rodo, kad mobilumas yra neatsiejamas nuo kasdienio judėjimo kokybės ir tiesiogiai veikia tai, kaip kūnas prisitaiko prie apkrovų.
Metų pradžia daugeliui tampa momentu, kai norisi atsinaujinti ne tik mintyse, bet ir kūne. Tačiau realybėje kūnas dažnai pasitinka naujus metus su sukauptu nuovargiu, sumažėjusiu judesio laisvumu ir sustingimu, atsiradusiu dėl ilgesnio sėdėjimo, mažesnio aktyvumo ir pasikartojančių kasdienių pozų. Būtent todėl kūno mobilumo tema tampa ypač aktuali – ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip judame kasdien, kaip jaučiamės judėdami ir ar galime atlikti įprastus veiksmus be diskomforto. Mobilumas apibrėžia mūsų gebėjimą laisvai ir kontroliuojamai judinti sąnarius per visą jų judesio amplitudę, išlaikant stabilumą ir saugumą. Kai mobilumas ribotas, kūnas pradeda kompensuoti, o tai ilgainiui gali sukelti įtampą, nuovargį ar skausmą.