Kraujagyslių chirurgai
|
Gyd. Rasa Čaikauskė Angiochirurgė Įgūdžių sritys: kojų venų kraujotakos sutrikimai, lėtinis venų nepakankamumas ir kt. Kojų venų ištyrimas ultragarsu, venų varikozės gydymas, kaklo kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai. Patirtis:
|
Gyd. Karolis Medelis Angiochirurgas Pildoma... |
Med. dr. Raimundas Vaitkevičius Angiochirurgas Įgūdžių sritys: konsultuoja, gydo ir operuoja ligonius, sergančius įvairiomis kraujagyslių ligomis, pradedant kojų poodžio venų išsiplėtimu, giliųjų venų tromboze ir baigiant aortos aneurizma, kaklo arterijų patologija bei žarnyno kraujotakos sutrikimais. Ligonių kraujagysles ir kraujotaką kruopščiai ištiria ultragarsu bei dvigubu echoskopiniu skenavimu. Pagrindinės dominančios mokslo sritys yra aterosklerozė, galūnių kraujotakos sutrikimai bei arterijų rekonstrukcinė chirurgija. Patirtis:
Kvalifikaciją tobulina Prancūzijoje, Norvegijoje, JAV, Čekijos Respublikoje. Yra Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos narys ir asociacijos “The Baltic Society of Phlebology” narys. |
Med. dr. Ingrida Ašakienė Angiochirurgė Įgūdžių sritys: trofinių opų gydymas pagal pasaulyje priimtas žaizdų gydymo rekomendacijas, priežastinis žaizdų gydymas (venų šalinimo, kojų arterijų atviros ir endovaskulinės operacijos), modernus šiuolaikiškas vietinis žaizdų gydymas (odos transplantaciją). Patirtis:
Lietuvos Kraujagyslių chirurgijos draugijos narė, Baltijos Flebologų Draugijos narė, Lietuvos Žaizdų gydymo asociacijos narė, Europos žaizdų gydymo Asociacijos narė. |
|
Gyd. Tomas Miškinis Angiochirurgas Pildoma... |
Gyd. Vestina Dabravolskaitė Angiochirurgė Įgūdžių sritys: priežastinis žaizdų gydymas (venų šalinimo, kojų arterijų atviros ir endovaskulinės operacijos), konsultacijos, skubios operacijos. Patirtis:
Nuolat tobulina kvalifikaciją skaitant pranešimus ir atliekant tiriamuosius darbus. |
Gyd. Justas Šniaukšta Angiochirurgas Įgūdžių sritys: diagnozuoja ir konsultuoja dėl kojų venų kraujotakos sutrikimų, lėtinio venų nepakankamumo ir pan. Patirtis:
Kvalifikaciją tobulina Niujorke, Londone. |
Stuburo sveikata yra viena svarbiausių žmogaus geros savijautos sąlygų, tačiau kasdienėje rutinoje dažnai nepastebimai darome klaidas, kurios ilgainiui sukelia diskomfortą ar net lėtinį skausmą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į sveikatos specialistus. Dažniausiai šios problemos nėra susijusios su viena trauma – jos atsiranda dėl pasikartojančių judėjimo klaidų, netaisyklingos laikysenos ir per didelių apkrovų. Stuburas kasdien patiria mechaninius krūvius vaikštant, sėdint, keliant daiktus ar dirbant. Todėl net nedidelės kasdienės klaidos laikui bėgant gali sukelti ilgalaikius pokyčius. Norint išvengti šių problemų svarbu suprasti, kokiose situacijose stuburas patiria didžiausią apkrovą ir kaip ją sumažinti.
Pavasaris daugeliui reiškia judėjimą. Ilgesni pasivaikščiojimai, darbas sode, aktyvesnis laisvalaikis ar sportas lauke natūraliai padidina fizinį krūvį. Tačiau po žiemos laikotarpio stuburas dažnai nėra pasiruošęs tokiam aktyvumo šuoliui. Ilgesnis sėdėjimas, sumažėjęs judesių įvairumas ir mažesnė amplitudė lėtina stuburo biomechaniką. Dėl to net įprasti pavasariniai darbai gali sukelti juosmens ar krūtinės dalies skausmą. Būtent todėl stuburo paruošimas pavasariui nėra pasirinkimas – tai būtinybė.