Kraujagyslių chirurgai
|
Gyd. Rasa Čaikauskė Angiochirurgė Įgūdžių sritys: kojų venų kraujotakos sutrikimai, lėtinis venų nepakankamumas ir kt. Kojų venų ištyrimas ultragarsu, venų varikozės gydymas, kaklo kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai. Patirtis:
|
Gyd. Karolis Medelis Angiochirurgas Pildoma... |
Med. dr. Raimundas Vaitkevičius Angiochirurgas Įgūdžių sritys: konsultuoja, gydo ir operuoja ligonius, sergančius įvairiomis kraujagyslių ligomis, pradedant kojų poodžio venų išsiplėtimu, giliųjų venų tromboze ir baigiant aortos aneurizma, kaklo arterijų patologija bei žarnyno kraujotakos sutrikimais. Ligonių kraujagysles ir kraujotaką kruopščiai ištiria ultragarsu bei dvigubu echoskopiniu skenavimu. Pagrindinės dominančios mokslo sritys yra aterosklerozė, galūnių kraujotakos sutrikimai bei arterijų rekonstrukcinė chirurgija. Patirtis:
Kvalifikaciją tobulina Prancūzijoje, Norvegijoje, JAV, Čekijos Respublikoje. Yra Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos narys ir asociacijos “The Baltic Society of Phlebology” narys. |
Med. dr. Ingrida Ašakienė Angiochirurgė Įgūdžių sritys: trofinių opų gydymas pagal pasaulyje priimtas žaizdų gydymo rekomendacijas, priežastinis žaizdų gydymas (venų šalinimo, kojų arterijų atviros ir endovaskulinės operacijos), modernus šiuolaikiškas vietinis žaizdų gydymas (odos transplantaciją). Patirtis:
Lietuvos Kraujagyslių chirurgijos draugijos narė, Baltijos Flebologų Draugijos narė, Lietuvos Žaizdų gydymo asociacijos narė, Europos žaizdų gydymo Asociacijos narė. |
|
Gyd. Tomas Miškinis Angiochirurgas Pildoma... |
Gyd. Vestina Dabravolskaitė Angiochirurgė Įgūdžių sritys: priežastinis žaizdų gydymas (venų šalinimo, kojų arterijų atviros ir endovaskulinės operacijos), konsultacijos, skubios operacijos. Patirtis:
Nuolat tobulina kvalifikaciją skaitant pranešimus ir atliekant tiriamuosius darbus. |
Gyd. Justas Šniaukšta Angiochirurgas Įgūdžių sritys: diagnozuoja ir konsultuoja dėl kojų venų kraujotakos sutrikimų, lėtinio venų nepakankamumo ir pan. Patirtis:
Kvalifikaciją tobulina Niujorke, Londone. |
Jei pirmomis aktyvaus sezono savaitėmis po bėgimo ar ilgesnio pasivaikščiojimo jaučiate nestabilumą čiurnoje, tai nėra tik atsitiktinis pojūtis. Būtent šiame etape dažniausiai įvyksta pirmieji mikro pažeidimai, kurie vėliau gali virsti rimtesnėmis traumomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelė dalis čiurnos patempimų atsiranda ne dėl vienkartinio įvykio, o dėl pasikartojančių, nekontroliuojamų judesių. Tai reiškia, kad problema vystosi tyliai, kol galiausiai tampa akivaizdi. Todėl čiurnos apsauga turėtų būti planuojama dar prieš atsirandant skausmui. Tinkamai naudojamos čiurnos apsaugos leidžia ne tik išvengti traumų, bet ir išlaikyti stabilų judėjimą kasdien.
Jei prasidėjus aktyviam sezonui po pirmų ilgesnių pasivaikščiojimų, bėgimų ar darbų lauke jaučiate blauzdų tempimą ar šlaunų nuovargį, tai yra aiškus signalas, kad kūnas susiduria su nauju krūviu. Daugelis žmonių mano, kad tai normalu ir praeis savaime, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad būtent šiuo laikotarpiu dažniausiai formuojasi ilgalaikės problemos. Staigus aktyvumo padidėjimas sukelia mikro pažeidimus raumenyse ir sausgyslėse. Jei į tai nereaguojama, atsiranda skausmas ar net traumos. Todėl blauzdos ir šlaunies apsauga turi prasidėti ne tada, kai jau skauda, o gerokai anksčiau. Tai yra vienas svarbiausių principų siekiant išlaikyti gerą savijautą.