Kraujagyslių chirurgai
|
Gyd. Rasa Čaikauskė Angiochirurgė Įgūdžių sritys: kojų venų kraujotakos sutrikimai, lėtinis venų nepakankamumas ir kt. Kojų venų ištyrimas ultragarsu, venų varikozės gydymas, kaklo kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai. Patirtis:
|
Gyd. Karolis Medelis Angiochirurgas Pildoma... |
Med. dr. Raimundas Vaitkevičius Angiochirurgas Įgūdžių sritys: konsultuoja, gydo ir operuoja ligonius, sergančius įvairiomis kraujagyslių ligomis, pradedant kojų poodžio venų išsiplėtimu, giliųjų venų tromboze ir baigiant aortos aneurizma, kaklo arterijų patologija bei žarnyno kraujotakos sutrikimais. Ligonių kraujagysles ir kraujotaką kruopščiai ištiria ultragarsu bei dvigubu echoskopiniu skenavimu. Pagrindinės dominančios mokslo sritys yra aterosklerozė, galūnių kraujotakos sutrikimai bei arterijų rekonstrukcinė chirurgija. Patirtis:
Kvalifikaciją tobulina Prancūzijoje, Norvegijoje, JAV, Čekijos Respublikoje. Yra Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos narys ir asociacijos “The Baltic Society of Phlebology” narys. |
Med. dr. Ingrida Ašakienė Angiochirurgė Įgūdžių sritys: trofinių opų gydymas pagal pasaulyje priimtas žaizdų gydymo rekomendacijas, priežastinis žaizdų gydymas (venų šalinimo, kojų arterijų atviros ir endovaskulinės operacijos), modernus šiuolaikiškas vietinis žaizdų gydymas (odos transplantaciją). Patirtis:
Lietuvos Kraujagyslių chirurgijos draugijos narė, Baltijos Flebologų Draugijos narė, Lietuvos Žaizdų gydymo asociacijos narė, Europos žaizdų gydymo Asociacijos narė. |
|
Gyd. Tomas Miškinis Angiochirurgas Pildoma... |
Gyd. Vestina Dabravolskaitė Angiochirurgė Įgūdžių sritys: priežastinis žaizdų gydymas (venų šalinimo, kojų arterijų atviros ir endovaskulinės operacijos), konsultacijos, skubios operacijos. Patirtis:
Nuolat tobulina kvalifikaciją skaitant pranešimus ir atliekant tiriamuosius darbus. |
Gyd. Justas Šniaukšta Angiochirurgas Įgūdžių sritys: diagnozuoja ir konsultuoja dėl kojų venų kraujotakos sutrikimų, lėtinio venų nepakankamumo ir pan. Patirtis:
Kvalifikaciją tobulina Niujorke, Londone. |
Gera savijauta nėra atsitiktinumas – tai kasdienių sprendimų rezultatas. Jei dienos pabaigoje jaučiate nugaros nuovargį, sustingimą ar įtampą, tai dažniausiai yra signalas, kad kūnas negauna to, ko jam reikia. Moksliniai tyrimai rodo, kad stuburo sveikata tiesiogiai susijusi su mūsų judėjimo įpročiais, laikysena ir atsistatymo kokybe. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai skatina ilgą sėdėjimą ir mažą fizinį aktyvumą, todėl nugaros problemos tampa vis dažnesnės. Tačiau gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Būtent mažais, bet nuosekliais įpročiais galima sukurti ilgalaikę geresnę savijautą.
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.