Ortopedai-traumatologai
Suaugusiųjų ortopedai-traumatologai
|
Gyd. Dalvinas Vaitiekūnas Ortopedas-traumatologas Įgūdžių sritys: kaulinio skeleto, sąnarių, raiščių, raumenų sužalojimų operacinis ir konservatyvus gydymas, peties traumų ir peties ortopedinių ligų diagnostika, konservatyvus ir operacinis gydymas. Patirtis:
Darbo įgūdžius nuolat tobulina Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose. |
Gyd. Kęstutis Bliznikas Ortopedas-traumatoloas Įgūdžių sritys: kelio, riešo, čiurnos ir kitų smulkių sąnarių mažai invazyvios artroskopinės operacijos. Patirtis:
Lietuvos Ortopedų Traumatologų draugijos, Lietuvos Artroskopuotojų Asociacijos, Europos Riešo Artroskopuotojų Asociacijos (European Wrist Arthroscopy Society) ir ISAKOS (International Society of Arthroscopy, Knee Surgery and Orthopaedic Sports Medicine) narys. |
|
Gyd. Julius Janavičius (laikinai nekonsultuoja) Ortopedas-traumatologas Pildoma...
|
Gyd. Raminta Martinaitytė (laikinai nekonsultuoja) Ortopedė-traumatologė Įgūdžių sritys: Patirtis:
Nuolatinės stažuotės ir kvalifikacijos kėlimas, ruošiami ir skaitomi pranešimai Lietuvos ir užsienio konferencijose. |
Vaikų ortopedai-traumatologai
|
Gyd. Virgilijus Urbanavičius Ortopedas-traumatologas Įgūdžių sritys: vaikų ortopedija, konservatyvus ir chirurginis vaikų, turinčių ortopedinę patologiją, gydymas. Patirtis:
Yra Vaikų ortopedų-traumatologų draugijos ir Vaikų ortopedų-traumatologų draugijos valdybos narys. |
Gyd. Donatas Stauskis Ortopedas-traumatologas Įgūdžių sritys: viršutinės galūnės patologija, naujagimių klinikinis ištyrimas, klubų displazijos diagnostika bei gydymas. Patirtis:
Nuolatinės stažuotės ir kvalifikacijos kėlimas Lenkijoje, Austrijoje, Danijoje, Graikijoje. |
Gyd. Rimantas Zagorskis Ortopedas-traumatologas Įgūdžių sritys: judamojo atramos aparato ligos, klubų sąnarių ligos, stuburo iškrypimai, galūnių deformacijos raumenų-skeleto sistemos onkologinės ligos. Vaikų klubo patologija (naujagimių klubų sąnarių echoskopijos). Patirtis:
Nuolatinės stažuotės ir kvalifikacijos kėlimas Švedijoje, Ispanijoje, Estijoje. |


Jei aktyvaus sezono metu pastebite, kad dažniau jaučiate įtampą kakle, pečiuose ar rankose, tai nėra atsitiktinis pojūtis. Viršutinė kūno dalis kasdien atlieka didžiulį kiekį darbo – nuo sėdėjimo prie kompiuterio iki aktyvaus judėjimo ar sporto. Moksliniai tyrimai rodo, kad viršutinės kūno dalies skausmas dažniausiai atsiranda ne dėl traumų, o dėl ilgalaikių įpročių ir netinkamo krūvio paskirstymo. Tai reiškia, kad problema dažnai formuojasi palaipsniui, net nepastebint. Prasidėjus aktyviam sezonui, kai judėjimo kiekis staiga padidėja, šie procesai tik dar labiau išryškėja. Būtent todėl svarbu ne tik reaguoti į skausmą, bet iš anksto kurti įpročius, kurie padeda išlaikyti gerą viršutinės kūno dalies savijautą.
Jei aktyvaus sezono metu pradėjote daugiau judėti, sportuoti ar dirbti fizinius darbus ir pastebite riešo tempimą, silpnumą ar diskomfortą, tai yra pirmasis signalas, kad riešai patiria didesnę apkrovą nei įprastai. Riešas yra viena sudėtingiausių žmogaus kūno struktūrų, kurioje susijungia daugybė mažų kaulų, sausgyslių ir raiščių. Moksliniai tyrimai rodo, kad riešo skausmas dažniausiai atsiranda dėl pasikartojančių mikrojudesių ir netinkamos biomechanikos. Tai reiškia, kad net ir nedideli, bet dažnai kartojami judesiai gali sukelti ilgalaikę problemą. Būtent todėl riešų apsauga sportuojant ir kasdienėje veikloje tampa ne papildomu pasirinkimu, o būtinybe. Tinkamai parinkti ir naudojami riešų įtvarai gali padėti išvengti skausmo dar prieš jam atsirandant.