Ortopedai-traumatologai
Suaugusiųjų ortopedai-traumatologai
|
Gyd. Dalvinas Vaitiekūnas Ortopedas-traumatologas Įgūdžių sritys: kaulinio skeleto, sąnarių, raiščių, raumenų sužalojimų operacinis ir konservatyvus gydymas, peties traumų ir peties ortopedinių ligų diagnostika, konservatyvus ir operacinis gydymas. Patirtis:
Darbo įgūdžius nuolat tobulina Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose. |
Gyd. Kęstutis Bliznikas Ortopedas-traumatoloas Įgūdžių sritys: kelio, riešo, čiurnos ir kitų smulkių sąnarių mažai invazyvios artroskopinės operacijos. Patirtis:
Lietuvos Ortopedų Traumatologų draugijos, Lietuvos Artroskopuotojų Asociacijos, Europos Riešo Artroskopuotojų Asociacijos (European Wrist Arthroscopy Society) ir ISAKOS (International Society of Arthroscopy, Knee Surgery and Orthopaedic Sports Medicine) narys. |
|
Gyd. Julius Janavičius (laikinai nekonsultuoja) Ortopedas-traumatologas Pildoma...
|
Gyd. Raminta Martinaitytė (laikinai nekonsultuoja) Ortopedė-traumatologė Įgūdžių sritys: Patirtis:
Nuolatinės stažuotės ir kvalifikacijos kėlimas, ruošiami ir skaitomi pranešimai Lietuvos ir užsienio konferencijose. |
Vaikų ortopedai-traumatologai
|
Gyd. Virgilijus Urbanavičius Ortopedas-traumatologas Įgūdžių sritys: vaikų ortopedija, konservatyvus ir chirurginis vaikų, turinčių ortopedinę patologiją, gydymas. Patirtis:
Yra Vaikų ortopedų-traumatologų draugijos ir Vaikų ortopedų-traumatologų draugijos valdybos narys. |
Gyd. Donatas Stauskis Ortopedas-traumatologas Įgūdžių sritys: viršutinės galūnės patologija, naujagimių klinikinis ištyrimas, klubų displazijos diagnostika bei gydymas. Patirtis:
Nuolatinės stažuotės ir kvalifikacijos kėlimas Lenkijoje, Austrijoje, Danijoje, Graikijoje. |
Gyd. Rimantas Zagorskis Ortopedas-traumatologas Įgūdžių sritys: judamojo atramos aparato ligos, klubų sąnarių ligos, stuburo iškrypimai, galūnių deformacijos raumenų-skeleto sistemos onkologinės ligos. Vaikų klubo patologija (naujagimių klubų sąnarių echoskopijos). Patirtis:
Nuolatinės stažuotės ir kvalifikacijos kėlimas Švedijoje, Ispanijoje, Estijoje. |


Gera savijauta nėra atsitiktinumas – tai kasdienių sprendimų rezultatas. Jei dienos pabaigoje jaučiate nugaros nuovargį, sustingimą ar įtampą, tai dažniausiai yra signalas, kad kūnas negauna to, ko jam reikia. Moksliniai tyrimai rodo, kad stuburo sveikata tiesiogiai susijusi su mūsų judėjimo įpročiais, laikysena ir atsistatymo kokybe. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai skatina ilgą sėdėjimą ir mažą fizinį aktyvumą, todėl nugaros problemos tampa vis dažnesnės. Tačiau gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Būtent mažais, bet nuosekliais įpročiais galima sukurti ilgalaikę geresnę savijautą.
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.