Ar esate rizikos grupėje? Limfedemos diagnozė

Limfedema gali susirgti tiek vyrai, tiek moterys. Ši liga gali išsivystyti po operacijos ar spindulinės terapijos sergant bet kokios rūšies vėžiu, jei tas vėžys daro įtaką limfmazgiams ar limfos drenažui. Tačiau dažniausiai limfedema išsivysto po krūties, gimdos kaklelio, prostatos, gimdos vėžio ar melanomos gydymo.

Didelę riziką susirgti limfedema turi pacientai, kurių didžioji dalis limfmazgių yra pašalinti ir kartu jiems buvo taikyta spindulinė terapija. Rizika susirgti limfedema išlieka visą gyvenimą. Šiandieninės medicinos sprendimai kol kas nesuteikia galimybės visiškai išgydyti limfedemą.

Skirtumai tarp priežasčių, rizikos veiksnių bei trigerių

Pagrindinė antrinės limfedemos priežastis – trauma limfos sistemai. Rizikos veiksniai, tokie kaip anksčiau atlikta operacija ar spindulinė terapija, taikyta limfmazgiams, padidina galimybę susirgti limfedema. Trigeris yra tai, kas stimuliuoja limfedemą išsivystyti aukštesnės rizikos grupėje esančiam žmogui.

Ar limfedemos diagnozė dažna?

Sunku tiksliai nusakyti, kiek žmonių susiduria su limfedema, nes:

• nėra standartinio metodo diagnozei nustatyti;
• liga skirtingai paveikia viršutines ir apatines galūnes;
• limfedema vystosi skirtingu greičiu po pradinio limfos sistemos pažeidimo;
• potencialios limfedemos priežastys (operacija ar spindulinė terapija) nebūtinai skatina limfedemos vystymąsi;
• dabartiniai ligos diagnozavimo metodai atspindi senuosius gydymo būdus.

Limfedema rankose

Didžioji dalis limfedemos atvejų JAV yra diagnozuota po krūties vėžio gydymo. Apytiksliai 15-20% moterų, kurių limfmazgiai buvo pašalinti gydant krūties vėžį, susiduria su rankos limfedema. Tai apytiksliai 1 iš 5 vėžį išgyvenusių moterų JAV. Medicinos pažanga padarė limfedemą mažiau tikėtiną po krūties vėžio gydymo, tačiau tai vis dar yra opi problema daugumai moterų.

Limfedema kojose

Pagrindinis faktorius, darantis įtaką diagnozei – sąvokos neapibrėžtumas, siekiant apibūdinti apatinių galūnių limfedemą. Matavimo metodai vis dar yra ginčytini medicinoje. Vėžio gydymo metu, kuomet paveikiami gilieji papilvės limfmazgiai, dažnai išdidėja abi kojos: dėl šios priežasties yra sunku išmatuoti galūnės padidėjimą, nes nesudaroma galimybė palyginti su sveikos kojos dydžiu.

Operacija

Limfos sistemos pablogėjimas gali būti tiesiogiai susietas su operacijomis ir paveiktas randų audinių, kurie susiformuoja po operacijos. Limfmazgių biopsija susideda iš chirurginiu būdu pašalinamų limfmazgių ir jų audinių analizės tam, kad būtų aptiktas vėžys. Didelio kiekio limfmazgių pašalinimas tyrimams vadinamas limfmazgių disekcija. Limfmazgių pašalinimas tiesiogiai veikia limfos sistemą.

Didžioji dalis nuo limfedemos kenčiančių žmonių yra moterys, kurios gydėsi krūties vėžį. Moterims, kurioms buvo atlikta mastektomija (operacija, kurios metu pašalinama visa ar dalis krūties), taip pat yra pašalinama dalis limfmazgių.

Kiti faktoriai, didinantys limfedemos riziką:

• Infekcija. Infekcijos gali tiesiogiai paveikti audinius, sukelti fibrozę ir, galiausiai, sukelti limfedemą. Infekcija, kuri išsiplėtė į limfmazgius, gali sustabdyti sveiką limfos tekėjimą.
• Kraujagyslių pakitimai. Šių dienų medicina dar negali atsakyti į klausimą, kaip stipriai sulėtinta ar užblokuota kraujo sistemos tėkmė veikia limfedemos tinimą. Jei kraujas venomis teka lėčiau, limfinė sistema turi dirbti stipriau tam, kad sureguliuotų skysčių judėjimą kūnu. Sutrikusi kraujagyslių veikla potencialiai gali prisidėti prie limfedemos ir tinimo, ypatingai kojose.
• Nejudrumas. Limfa juda per kūną raumenų susitraukinėjimo pagalba ir nevalingais judesiais, kaip kvėpavimu. Nejudrumas, pavyzdžiui, jei žmogui taikomas lovos režimas, gali privesti prie limfos sankaupos susidarymo. Pažeistos galūnės judinimas yra labai svarbus. Jeigu jums taikomas lovos režimas, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju apie pratimus, kuriuos galite atlikti tam, kad limfa tekėtų.
• Nutukimas ir svorio padidėjimas. Kai kurie tyrimai rodo, jog nutukimas prisideda prie limfedemos išsivystymo. Nutukusios moterys dažniau suserga limfedema. Tačiau daug svarbesnis faktorius limfedemai yra ne nutukimas, o svorio priaugimas po vėžio gydymo. Po gydymo svorio priaugę žmonės yra labiau linkę susirgti limfedema, nei tie, kurie išlaikė stabilų svorį.