Dr. Raimundas Vaitkevičius - kraujagyslių chirurgas
UAB IDEMUS klientus konsultuoja patyręs, dėmesingas ir komunikabilus kraujagyslių chirurgas medicinos mokslų daktaras Raimundas Vaitkevičius: daugiau kaip 15 metų sėkminga kraujagyslių chirurgo darbo patirtis ir per 2000 atliktų operacijų įžymiausiame Lietuvos kraujagyslių chirurgijos centre.
Dr. Raimundas Vaitkevičius konsultuoja, gydo ir operuoja ligonius, sergančius įvairiomis kraujagyslių ligomis, pradedant kojų poodžio venų išsiplėtimu, giliųjų venų tromboze ir baigiant aortos aneurizma, kaklo arterijų patologija bei žarnyno kraujotakos sutrikimais. Ligonių kraujagysles ir kraujotaką kruopščiai ištiria ultragarsu.
Apie daktarą sužinokite daugiau >
Pacientai kviečiami konsultuotis, esant tokiems simptomams:
- protarpinis šlubumas, nuolatiniai galūnių skausmai, išopėjimai, gangrenos (ypač aktualu sergantiems cukriniu diabetu, rūkaliams ir tiems, kuriems atliekamos hemodializės),
- čiuopiami pulsuojantys augliai pilve ar magistralinių arterijų srityse, kaip antai kirkšnyse, pakinkliuose (įtariant aneurizmą ar pseudoaneurizmą),
- sistoliniai ūžesiai kaklo kraujagyslių projekcijose, sistolinio arterinio kraujospūdžio skirtumai abiejose rankose daugiau 20 mm Hg ar neurologo nustatyti praeinantys galvos smegenų išemijos priepoliai (gresiantis insultas),
- pilvo skausmai pavalgius, svorio kritimas ir maisto baimė (galima žarnyno išemija),
- aukštas vaistais nepagydomas arterinis kraujospūdis (kardiologo ar nefrologo įtarta renovaskulinė hipertenzija),
- poodžio venų mazginis išsiplėtimas, kojų veninės opos (lėtinė venų liga),
- cianotiška, sutinusi, skausminga galūnė, besikartojantys dusulio epizodai (giliųjų venų trombozė),
- ilgalaikės, skausmingos mėnesinės moterims (ginekologo nustatyta mažojo dubens venų varikozė),
- neįprasti kraujagyslių rezginiai (kraujagyslių anomalijos).


Gera savijauta nėra atsitiktinumas – tai kasdienių sprendimų rezultatas. Jei dienos pabaigoje jaučiate nugaros nuovargį, sustingimą ar įtampą, tai dažniausiai yra signalas, kad kūnas negauna to, ko jam reikia. Moksliniai tyrimai rodo, kad stuburo sveikata tiesiogiai susijusi su mūsų judėjimo įpročiais, laikysena ir atsistatymo kokybe. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai skatina ilgą sėdėjimą ir mažą fizinį aktyvumą, todėl nugaros problemos tampa vis dažnesnės. Tačiau gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Būtent mažais, bet nuosekliais įpročiais galima sukurti ilgalaikę geresnę savijautą.
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.