Dažniausiai pasitaikančios vasaros atostogų traumos
/ 2018-05-22
Vasaros atostogų metu visi: suaugusieji, vaikai, paaugliai, mėgaujasi šiltu, gražiu oru, aktyviomis pramogomis, buvimu lauke. Deja, vasara taip pat reiškia traumų padažnėjimą ir pagal statistiką yra laikoma "traumų piko sezonu". Siūlome susipažinti su dažniausiomis traumomis, kurios įvyksta vasaros metu, kad galėtumėte imtis veiksmų ir užkirsti joms kelią. Taip pat rasite naudingų patarimų, kokias ortopedines priemones rinktis traumų gydymui ir profilaktikai.
Dažniausiai pasitaikančios vasaros atostogų traumos:
- Vandens sporto metu patiriamos traumos.
- Tinklinio traumos.
- Bėgiojimo metu patiriamos traumos.
- Batuto traumos.
- Maudymosi traumos.
- Futbolo žaidimo metu patiriami sužalojimai.
- Žaidimų aikštelės traumos.
- Dviratininkų, motociklininkų sužalojimai, auto įvykio metu patiriamos traumos ir kt.
Kelio sąnario
traumos
Kuomet traumuojamas kelio sąnarys, pažeidžiamas meniskas, plyšta raiščiai gali prireikti ilgalaikio gydymo bei kelio sąnario imobilizavimo. Po sunkių traumų ar lūžių dedamas kojos imobilizatorius, kuris imobilizuoja ir išlaiko visą koją vienoje pozicijoje. Esant sąnario skausmams, įgytam raiščių nestabilumui rekomenduojamas įtvaras su metaliniais šoniniais lankstais. Toks kelio įtvaras suteikia kelio sąnariui stabilumo. Elastiniai kelių įtvarai rekomenduojami, esant lengviems kelio sužalojimams, sumušimams, patempimams, kai reikia švelniai prilaikyti pažeistą ar skaudamą sąnarį.
Čiurnos sąnario traumos
Priklausomai nuo to, kokia trauma, parenkamas gydymas – elastinis, gipso ar plastiko įtvaras,
operacija. Už gipsinį įtvarą patogesni yra plastikiniai, kurie gaminami kiekvienam žmogui individualiai. Patempus čiurnos sąnario raiščius, sausgysles, esant sumušimams, mėlynėms rekomenduojama nešioti čiurnos sąnarį stabilizuojantį įtvarą. Potrauminiu periodu būtina fiksuoti čiurnos sąnarį įtvaru, kuris suteikia stabilumo. Tam yra reikalingas specialus įtvaras su plastikiniais šoniniais sutvirtinimais arba elastinis įtvaras, kurį galima užvynioti “aštuoniuke”. Tokio tipo įtvarai prilaiko čiurnos sanarį – neleidžia kryptelti į šoną, tačiau neriboja pėdos judesio aukštyn ir žemyn. Sporto metu ir dirbant, kai yra reikalingas palaikymas ir apsauga, taip pat norint išvengti čiurnos sąnario traumos ir esant padidintam krūviui, rekomenduojama užsidėti elastinį čiurnos įtvarą.
Riešo sąnario traumos
Stiprūs smūgiai po kritimų dažnai baigiasi riešo sausgyslių patempimais ar net kaulų lūžiais. Kai reikia imobilizuoti riešą potrauminiu periodu, skausmo ar tinimo atveju, esant nestabilumui yra rekomenduojami riešo įtvarai, turintys aliuminį delno sutvirtinimą. Šie įtvarai imobilizuoja, stabilizuoja ir palaiko riešo sąnarį. Esant lengvam riešo nestabilumui, traumų profilaktikai sportuojant ir darbinėje veikloje, kai apkraunamas riešo sąnarys rekomenduojami elastiniai arba neopreniniai riešo įtvarai.
Daugiau ortopedinių priemonių rasite UAB IDEMUS parduotuvėse „Šiuolaikinė ortopedija“ Viršuliškių g. 34, ir Vytauto g. 24, Vilniuje, taip pat internetinėje parduotuvėje www.idemus.lt. Šiose parduotuvėse galite įsigyti įtvarų potrauminiam periodui, traumų profilaktikai sportuojant ir dirbant, įvairių priemonių sportui, reabilitacijai, slaugai, prekių nėščiosioms, SIGVARIS kompresinių kojinių ir pėdkelnių venų ligų gydymui bei profilaktikai.
UAB IDEMUS – konsultuoja patyrę Lietuvos vaikų ir suaugusių ortopedai-traumatologai, kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai). Plačiau apie konsultacijas Vilniuje ir kituose miestuose sužinoti galite www.idemus.lt.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė


Žiemos laikotarpis daugeliui žmonių tampa metas, kai pečių ir kaklo sritis pradeda jaustis sunkesnė, standesnė ir jautresnė. Šaltis, ilgesnis sėdėjimas, mažiau judėjimo ir padidėjęs stresas sukuria sąlygas įtampai kauptis būtent viršutinėje kūno dalyje. Mokslininkai pabrėžia, kad kaklo ir pečių juosta yra viena jautriausių zonų, nes ji tiesiogiai reaguoja į laikyseną, emocinę būseną ir kasdienius įpročius. Kai judėjimas tampa monotoniškas, o aplinkos temperatūra mažesnė, raumenys linkę greičiau įsitempti ir lėčiau atsipalaiduoti. Dėl to žiemos laikotarpiu ši kūno sritis reikalauja daugiau sąmoningo dėmesio.
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.