Kaip spalvos veikia žmogų?
/ 2021-03-31
Spalvą suprantame, kaip vieną iš aplinkos objektyvių savybių, egzistuojančių nepriklausomai nuo žmogaus sąmonės ir jutimo organų. Matome spalvotą aplinką ir priimame tai, kaip kasdieninio gyvenimo būtinybę. Spalvos daro didelį poveikį matomų daiktų proporcijoms, dydžiams, estetiniam jų įvertinimui. Spalva veikia psichologiškai ir fiziologiškai. Raudonai spalvos kambaryje laikas bėga greičiau negu mėlynos, oranžinė spalva mažina agresyvumą, o arbata mėlyname puodelyje atrodys vėsesnė negu oranžiniame.
Spalvinio regėjimas – tai gebėjimas skirti šviesos bangų ilgį (skirtingas spalvas). Regėjimo procesas yra dinamiškas. Žmogaus akis suformuota tai gamtinei aplinkai, kurioje tenka gyventi. Žmogaus akis gali skirti apie 300 perėjimų nuo balčiausios iki juodžiausios spalvos, esant labai geram apšvietimui, net iki 600 perėjimų. Išlavinta žmogaus akis chromatinių spalvų ir atspalvių pagal jų toną, šviesumą ir sodrmą gali skirti iki trylikos tūkstančių.
Spalvos suvokimas paremtas gyvenimiškąja patirtimi, padedančia įvardinti tam tikrus spalvų būvius ar charakteristikas. Ugnies, saulės, stipriai įkaitinto metalo spalvos panašios į geltonų, oranžinių ir raudonų spalvų tonus, todėl jos suvokiamos kaip šiltos ar net karštos. Žydras baseino ar pietų jūros vanduo, ledo spalva asocijuojasi su vėsa ir šalčiu, todėl jos įvardijamos kaip šaltos.
Pagal psichologinį-emocinį poveikį spalvas būtų galima sugrupuoti taip:
Stimuliuojančios – visos šiltos spalvos: raudona, oranžinė, geltona ir jų įvairūs atspalviai: 1. raudona – kelianti energiją, aktyvi, aktyvizuoja visas organizmo funkcijas ir t.t.; 2. oranžinė – tonizuojanti, optimizuoja, šilta, gerina maisto įsisavinimą, gerina kraujo apytaką; 55 3. geltona – šviesiausia spalva, tonizuojanti, stimuliuoja regėjimą ir nervinę veiklą, kontaktuojanti, spinduliuojanti, jaunatviška, saulės ir gyvybės žemėje spalva.
Raminančios – šaltos arba vėsios spalvos. Jos mažina įtampą, susierzinimą: mėlyna – veikia raminančiai, atpalaiduojančiai, mažina tonusą, arterinį spaudimą. Psichologai mėlyną spalvą vadina „santarvės su savimi“ spalva. Žydra – erdvės spalva, kuri ramina, gaivina. Tai dvasingumo spalva, skatinanti psichinę veiklą, stiprinanti dvasines galias, mažinanti neigiamas emocijas. Šviesiai žalia –judėjimo, kintamumo ir gamtos spalva. Šioje spalvoje atsispindi gamtos gyvenimas, vystymosi, augimo, o tuo pačiu – atsargumo, rūpestingumo spalva. Ši spalva teigiamai veikia nervingus žmones.
Pavasaris – gyvybės ir spalvų laikas!
Žiemos laikotarpis daugeliui žmonių tampa metas, kai pečių ir kaklo sritis pradeda jaustis sunkesnė, standesnė ir jautresnė. Šaltis, ilgesnis sėdėjimas, mažiau judėjimo ir padidėjęs stresas sukuria sąlygas įtampai kauptis būtent viršutinėje kūno dalyje. Mokslininkai pabrėžia, kad kaklo ir pečių juosta yra viena jautriausių zonų, nes ji tiesiogiai reaguoja į laikyseną, emocinę būseną ir kasdienius įpročius. Kai judėjimas tampa monotoniškas, o aplinkos temperatūra mažesnė, raumenys linkę greičiau įsitempti ir lėčiau atsipalaiduoti. Dėl to žiemos laikotarpiu ši kūno sritis reikalauja daugiau sąmoningo dėmesio.
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.