Kas yra ortopedija?
/ 2012-09-27Ortopedijos priemonės jau senais laikais taisė kūno deformacijas, padėdavo atstatyti sutrikusias kūno dalių funkcijas ar panaikinti kamuojančius skausmus. Jau senovės egiptiečiai, graikai, romėnai naudojo įtvarus iš bambuko, nendrių, medžio žievės; Hipokratas drobiniais tvarsčiais gydė venų ligas; senovės Egipto piešiniai vaizduoja lazdeles, taikytas gydant kaulų lūžius, o graikų-romėnų periodu po galūnių amputacijų jau naudoti mediniai ar geležiniai protezai.
Ortopedija šiais laikais yra vadinama chirurgijos šaka, kuri tiria ir gydo judamojo aparato (kaulų, raumenų, sausgyslių) deformacijas bei pakitimus ir pritaiko jų išvengimo būdus. Deformacijos gydomos chirurginėmis operacijomis ir neoperaciniais būdais: fizioterapijos procedūromis, ortopedinėmis priemonėmis, gydomąja mankšta, ortopedine avalyne ar specialiais įdėklais į avalynę.
Ortopedija bėgant metams ištobulėjo ir šiandien bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje gali ateiti žmogui į pagalbą, išspręsdama iškilusias problemas ir aprūpindama profesionaliomis priemonėmis.


Žiemos laikotarpis daugeliui žmonių tampa metas, kai pečių ir kaklo sritis pradeda jaustis sunkesnė, standesnė ir jautresnė. Šaltis, ilgesnis sėdėjimas, mažiau judėjimo ir padidėjęs stresas sukuria sąlygas įtampai kauptis būtent viršutinėje kūno dalyje. Mokslininkai pabrėžia, kad kaklo ir pečių juosta yra viena jautriausių zonų, nes ji tiesiogiai reaguoja į laikyseną, emocinę būseną ir kasdienius įpročius. Kai judėjimas tampa monotoniškas, o aplinkos temperatūra mažesnė, raumenys linkę greičiau įsitempti ir lėčiau atsipalaiduoti. Dėl to žiemos laikotarpiu ši kūno sritis reikalauja daugiau sąmoningo dėmesio.
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.