Ką verta žinoti keliaujantiems
/ 2013-01-11
Tyrimai rodo, kad ilgalaikių skrydžių metu kojose gali susilaikyti daugiau nei litras skysčių ir dėl to gerokai padidėti jų apimtis. Tai ‒ nenuostabu, nes, neretai lėktuvo keleivis yra priverstas kojas sukryžiuoti ar nepatogiai atremti jas į priekinę sėdynę. Kitu atveju, kėdės priekiniam kampui įsirėmus į užpakalinę kojos dalį, taip pat gali būti pažeistas venų endotelis. Neigiamą savijautą sukelia ir skysčių praradimas, menkas jų vartojimas, mažesnis deguonies kiekis, nedidelė santykinė oro drėgmė, sūrūs užkandžiai, alkoholis. Visa tai didina kraujo krešumą, skatina vystytis GVT. Beje, ši rizika tenka ne tik skrendantiems ekonomine klase. 1994 m. JAV viceprezidento Alo Goro gydytojai konstatavo, kad jo venose trombas susidarė dėl ilgų ir dažnų skrydžių. Aišku, ne ekonomine klase.
Tikimybė susirgti GVT priklauso ne vien nuo skrydžio trukmės, bet ir nuo paties keleivio būklės. Padidintos rizikos veiksnių grupei būtina priskirti paveldimumą (net 70 %), nutukimą, ribotą judrumą, vyresnį amžių, onkologines ligas, diabetą, hipertenziją, poodinių venų išsiplėtimą, kontraceptinių preparatų vartojimą, širdies ligas, nėštumą. Nekreipiant į tai dėmesio, išsivysto lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas. Po to, kai giliosiose kojų venose susiformuoja krešuliai, susergama ir GVT, gresiančia net fatališka baigtimi. Odą gali išberti, niežėti, o vėliau, sutrikus audinių mitybai, atsirasti sunkiai gyjančių opų.
Kas ketvirtas vyras ir kas antra moteris serga venų ligomis, o GVT per metus iš 1000 žmonių suserga vienas ar du. Nuolat skubantys gyventi piliečiai nelinkę kreipti dėmesio į pirmuosius ligų simptomus: kojų sunkumą, nuovargį, tinimą, tirpimą, karštį blauzdose, mėšlungį. Tai neretai suvokiama kaip natūrali organizmo reakcija po sunkios darbo dienos. Tokie patys simptomai atsiranda ir po ilgalaikių kelionių automobiliais ar kitu transportu, kai dėl sėdėjimo ištisomis valandomis sulėtėja veninė kraujotaka.
Išvengti venų ligų padeda audinių spaudimo metodas, tinkamas tiek jau sergantiems, tiek sveikiems žmonėms. Būtent juo remdamasi Šveicarijos kompanija SIGVARIS gamina kojines, skirtas venų ligų profilaktikai ir gydymui. Aukščiausios kokybės kompresinės kojinės ir pėdkelnės turi apskaičiuotą, laipsniškai mažėjantį nuo čiurnos į viršų spaudimą, gerinantį kraujotaką ir apsaugantį kojas nuo tinimo.
Daugelyje pasaulio šalių pripažintos SIGVARIS kompanijos kojinės TRAVENO dėl savo laipsninės kompresijos gerina kraujotaką, apsaugo nuo kraujo kaupimosi blauzdose, o patentuota jų medžiaga Meryl® Skinlife stabdo bakterijų dauginimąsi ir panaikina kojų kvapą. Šių kojinių kraštai numegzti taip, kad kojinės nesmuktų. Dėvint TRAVENO kojines jaučiamas biologinis komfortas ir malonus švelnumas, o kojos išlieka tokios, kokios buvo iš ryto ‒ nepavargusios ir neapsunkusios. Tai džiugina tiek jas mūvinčias moteris, tiek vyrus.
O štai profilaktines kompresines SIGVARIS kojines reikėtų mūvėti visiems žmonėms, dirbantiems sėdimą ar stovimą darbą, taip pat tiems, kurie turi įgimtą polinkį sirgti venų ligomis ar turi antsvorio. Be to, šios kojinės ne tik apsaugoja kojas ‒ platus jų modelių ir spalvų pasirinkimas visada leidžia atrodyti stilingai. SIGVARIS kojinės labai reikalingos ir nėščioms moterims, kurioms dažnai kyla problemų dėl padidintos kojų apkrovos ir tinimo.
Šveicariškas SIGVARIS kojines galima įsigyti jas importuojančios UAB „Idemus“ parduotuvėje Vilniuje ir jos partnerių parduotuvėse visoje Lietuvoje, taip pat internetu. Beje, SIGVARIS ‒ ilgiausiai Lietuvos rinką užėmęs kompresinių kojinių prekės ženklas.


Gera savijauta nėra atsitiktinumas – tai kasdienių sprendimų rezultatas. Jei dienos pabaigoje jaučiate nugaros nuovargį, sustingimą ar įtampą, tai dažniausiai yra signalas, kad kūnas negauna to, ko jam reikia. Moksliniai tyrimai rodo, kad stuburo sveikata tiesiogiai susijusi su mūsų judėjimo įpročiais, laikysena ir atsistatymo kokybe. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai skatina ilgą sėdėjimą ir mažą fizinį aktyvumą, todėl nugaros problemos tampa vis dažnesnės. Tačiau gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Būtent mažais, bet nuosekliais įpročiais galima sukurti ilgalaikę geresnę savijautą.
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.