Nėštumas – vienas gražiausių periodų moters gyvenime
/ 2014-12-22Nėštumo metu būsima mama privalo atidžiau rūpintis savimi – išsirinkti tinkamas priemones nėščiosioms: liemenėles, kelnaites, nėščiųjų diržą, kompresines kojines venų ligų profilaktikai ir gydymui.
Nėščiųjų diržai ir kelnaitės
Moterims, kurios jau iki nėštumo buvo patyrusios nugaros skausmą, yra didesnė rizika, kad ir nėštumo metu joms skaudės nugarą, ir skausmas joms prasideda ankstesniu nėštumo laikotarpiu. Norint išvengti nugaros skausmų, rekomenduojama dėvėti diržą nėščiosioms, kuris sumažin
a apkrovas, tenkančias nugaros daliai bei palaiko didėjantį pilvuką, užtikrina normalų vaisiaus vystymąsi. Dėvint diržą, svoris, tenkantis nugarai ir juosmeniui, paskirstomas tolygiai, todėl sumažėja skausmas, strijų atsiradimo ir raumenų patempimo tikimybė. Nemėgstančioms elastinių diržų puiki išeitis – specialios apatinės kelnaitės. Kelnaitės nėščiosioms suteikia lengvą pilvuko palaikymą ir neriboja vaisiaus augimo. Nėščiosios diržą ir palaikančias kelnaites rekomenduojama užsidėti gulint ant nugaros. Nei nėščiosios diržas, nei kelnaitės neturi spausti.
Liemenėlės nėščiosioms ir maitinančioms mamoms
Paprastai per nėštumo laiką būsimųjų mamų krūtinė padidėja 1-2 dydžius. Kadangi nėščiosios krūtinė vis didėja ir sunkėja, reikėtų įsigyti patogią, neveržiančią ir tvirtą liemenėlę (priešingu atveju krūtys praras savo formą). Pagrindinė šio apatinio rūbo funkcija turi būti palaikomoji, nes kai krūtys patikimai laikomos, garantuojamas tinkamas pieno pritekėjimas. Petnešėlės turi būti plačios,
o užsegimas – reguliuotis. Liemenėlė turi būti pagaminta iš natūralios ir kvėpuoti leidžiančios medžiagos (medvilnė, bambukas). Kai kurios liemenėlės siuvamos iš mikrofibros – taip pat kvėpuojančios ir gerai priglundančios medžiagos. O viena svarbiausių savybių - kaušelio išorinė dalis atsegama segtuku, todėl kūdikį galima maitinti liemenėlės nenusiėmus. Maitinančioms moterims skirtos liemenėlės padeda išvengti itin dažno negalavimo – mastito.
Nėštumas ir venų ligos
Nėštumas yra svarbus venų ligų rizikos faktorius. Kojų venų ligos paūmėja per nėštumą, nes jo metu moters orga
nizme vyksta tam palankūs pokyčiai: pasikeičia kraujo tūris ir sudėtis; dėl hormonų pokyčių sumažėja kraujagyslių elastingumas; augantis vaisius spaudžia dubens venas, pablogindamas kraujotaką; pasikeičia kraujo sudėtis ir jis lengviau patenka į audinius. Venų ligoms atsirasti rizika didėja, jeigu nėščioji turi genetinį polinkį, staiga priaugo svorio, daug sėdi ar stovi, ypač jeigu tai ne pirmasis nėštumas. Iki nėštumo buvę kojų venų mazgai pastojus išryškėja. Dažnai gali prasidėti venų uždegimas – flebitas ar netgi susiformuoti trombai.
Kompresinių kojinių ar pėdkelnių mūvėjimas nuo pat nėštumo pradžios suteikia teigiamą efektą būsimai mamai - išnyksta po ilgos darbo dienos dažnai kamuojantys simptomai: kojų nuovargis, lengvas tinimas, sunkumo jausmas, blauzdos raumenų mėšlungis nakties metu, pėdų tinimas, venų ir kapiliarų išsiplėtimas. Profilaktinės ir gydomosios kompresinės pėdkelnės nėščiosioms turi "U" formos įsiuvą priekinėje pėdkelnių dalyje, todėl idealiai tinka apvalėjančiam pilvukui.
Šioms Kalėdoms UAB IDEMUS paruošė Kalėdinius rinkinius Jums ir Jūsų artimiesiems. Rinkinius rasite mūsų el. parduotuvėje, adresu: dovanų idėjos. Taip pat Kalėdinius rinkinius galite įsigyti ir mūsų parduotuvėse Vilniuje: „Šiuolaikinė ortopedija“ (Viršuliškių g. 34), „Sveikatos Stotelė“ (Vytauto g. 24).
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė


Žiemos laikotarpis daugeliui žmonių tampa metas, kai pečių ir kaklo sritis pradeda jaustis sunkesnė, standesnė ir jautresnė. Šaltis, ilgesnis sėdėjimas, mažiau judėjimo ir padidėjęs stresas sukuria sąlygas įtampai kauptis būtent viršutinėje kūno dalyje. Mokslininkai pabrėžia, kad kaklo ir pečių juosta yra viena jautriausių zonų, nes ji tiesiogiai reaguoja į laikyseną, emocinę būseną ir kasdienius įpročius. Kai judėjimas tampa monotoniškas, o aplinkos temperatūra mažesnė, raumenys linkę greičiau įsitempti ir lėčiau atsipalaiduoti. Dėl to žiemos laikotarpiu ši kūno sritis reikalauja daugiau sąmoningo dėmesio.
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.