EKSPERTO KOMENTARAS. Organizmo stiprinimas siaučiant virusams
/ 2022-11-30Šaltuoju sezonu organizmui tenka prisitaikyti prie žemesnės temperatūros, trumpesnių dienų ir dažnesnių virusų, todėl imuniteto stiprinimas tampa svarbiu kasdienės rutinos elementu. Laikas gryname ore, tinkama miego higiena, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas padeda palaikyti gerą savijautą, tačiau vien to dažnai nepakanka. Nusilpęs imunitetas ir didesnis stresas gali sulėtinti sveikimo procesus, todėl organizmui naudinga suteikti papildomos pagalbos – vitaminai, mineralai, vaistažolės ir sąmoningas požiūris į sveikatinimą gali reikšmingai pagerinti bendrą būklę ir padėti lengviau išvengti sezoninių ligų.
Omega-3 riebalų rūgštys yra vienos svarbiausių organizmui reikalingų medžiagų. Šių riebiųjų rūgščių organizmas negamina, todėl jų būtina gauti su maistu arba maisto papildais. Omega-3 padeda palaikyti kraujagyslių sistemos funkciją, mažina aterosklerozės riziką, padeda reguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, gerina širdies veiklą. Šios nepakeičiamos riebiosios rūgštys svarbios ir psichologinei savijautai – jos padeda mažinti depresijos simptomus, gerina nuotaiką, atmintį ir bendrą smegenų veiklą. Omega-3 taip pat reguliuoja kraujo klampumą, padeda audinių atsinaujinimui, turi priešuždegiminių savybių ir teigiamai veikia nervų sistemą, todėl yra vienas iš kertinių imuninės sistemos stiprinimo elementų.

Vitaminas C yra vienas žinomiausių ir dažniausiai vartojamų antioksidantų, kuris padeda organizmui kovoti su virusais ir infekcijomis. Šaltuoju sezonu pakankamas vitamino C kiekis tampa itin svarbus siekiant apsaugoti organizmą nuo peršalimo ligų arba sutrumpinti jų trukmę. Vitaminas C stiprina imuninį atsaką, didina atsparumą infekcijoms, saugo ląsteles nuo oksidacinių pažeidimų ir skatina baltymų sintezę. Jis taip pat prisideda prie kolageno gamybos, todėl svarbus sąnarių, odos ir kraujagyslių elastingumui. Pakankamas vitamino C kiekis padeda greičiau gyti žaizdoms, mažina ultravioletinių spindulių daromą žalą odai ir net prisideda prie laimės hormono serotonino gamybos, todėl gali gerinti psichologinę savijautą.
Magnis – dar vienas ypač svarbus mikroelementas, kuris dalyvauja šimtų organizme vykstančių reakcijų procese. Jis prisideda prie raumenų atsistatymo po fizinio krūvio, mažina spazmus ir nuovargį, padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą ir gerina miego kokybę. Magnis reikalingas tinkamai širdies veiklai, kraujotakai ir kraujospūdžio reguliavimui. Taip pat jis padeda subalansuoti cukraus kiekį kraujyje, padeda išvengti migreninių galvos skausmų ir sumažinti jų dažnį. Kadangi magnio pakankamai gauti vien iš maisto yra sudėtinga, šaltuoju sezonu arba esant padidintam stresui rekomenduojama vartoti magnio papildus.
Gamtinės priemonės – vaistažolės ir vaistažolių arbatos – taip pat turi stiprų poveikį organizmui ir gali veikti ne mažiau efektyviai nei tradiciniai papildai. Šiltas puodelis arbatos padeda atpalaiduoti, sušildo ir tonizuoja organizmą. Augaluose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios švelniai, bet veiksmingai palaiko organizmo funkcijas. Štai gysločiai pasižymi savybėmis, padedančiomis gydyti virškinimo sutrikimus, mažinti uždegimą ir palengvinti kvėpavimo takų infekcijas. Juose esančios medžiagos veiksmingai dezinfekuoja odą, mažina skausmą ir uždegimą, todėl tinka ir išoriniam naudojimui.
Čiobreliai, gerai žinomi dėl savo antiseptinių savybių, detoksikuoja organizmą, gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą ir normalizuoja žarnyno mikroflorą. Jų nuovirai arba vonios su čiobreliais ramina ir padeda geriau miegoti. Tai vienas universaliausių augalų, galinčių padėti tiek virškinimo, tiek kvėpavimo sistemos sutrikimų atvejais.
Erškėtuogės – tikras natūralaus vitamino C šaltinis. Jų vaisiuose vitamino C kiekis yra ypač didelis, todėl erškėtuogių arbata efektyviai stiprina imunitetą, mažina uždegimą, gerina kraujagyslių būklę ir padeda atstatyti organizmą po ligos. Erškėčių vaisiuose gausu antioksidantų, mineralų ir skaidulų, kurie padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais, mažinti cholesterolį, pagerinti medžiagų apykaitą ir stiprinti nervų sistemą.
Dilgėlės – dar vienas vertingas augalas, kuris nuo seno naudojamas sveikatai stiprinti. Jos gerina kraujo sudėtį, skatina šlapimo pasišalinimą, normalizuoja menstruacijų ciklą, mažina uždegimus ir padeda atkurti organizmo jėgas po ligos. Dilgėlėse gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, todėl jos veiksmingai stiprina imunitetą ir bendrą organizmo būklę. Tuo tarpu beržų lapai ir pumpurai pasižymi valančiomis, dezinfekuojančiomis ir priešuždegiminėmis savybėmis, padedančiomis detoksikuoti organizmą, pagerinti inkstų veiklą ir palaikyti sveiką medžiagų apykaitą. Beržų sula ir arbatos padeda kovoti su nuovargiu, mažina sąnarių skausmus ir prisideda prie atsistatymo po ligos.
Tinkamai parinktos vaistažolės ir natūralūs augaliniai preparatai gali būti puikus papildymas kasdienei sveikatinimo rutinai. Vis dėlto svarbu rinkti vaistažoles tik švariose vietose, laikytis jų paruošimo taisyklių ir vartoti atsakingai – tik taip galima išsaugoti jų veikliųjų medžiagų savybes ir pasiekti geriausią rezultatą.

Greitesnis organizmo atsistatymas po ligos ar silpnesnio laikotarpio priklauso ne tik nuo vartojamų vitaminų ar papildų, bet ir nuo gyvenimo būdo įpročių. Streso mažinimas yra vienas svarbiausių žingsnių, nes ilgalaikis stresas silpnina imunitetą ir lėtina sveikimo procesus. Laikas gamtoje, meditacija, gilių kvėpavimo pratimai, šilta vonia ar mėgstama veikla gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti emocinę savijautą.
Kasdienio poilsio ir miego rėžimas taip pat turi didžiulę reikšmę imuniteto stiprinimui. Reguliarus miegas padeda organizmui atsistatyti, reguliuoja hormonų balansą ir stiprina nervų sistemą. Reguliari fizinė veikla – nuo intensyvesnio pasivaikščiojimo iki mankštos namuose – gerina kraujotaką, stimuliuoja imuninę sistemą, mažina stresą ir gerina nuotaiką. Svarbiausia judėti nuolat ir stebėti organizmo signalus.
Visavertė mityba ir pakankamas vandens kiekis yra neatsiejami sveikimo proceso elementai. Sveikas maistas suteikia organizmui reikalingų medžiagų, o vanduo padeda šalinti toksinus, reguliuoti temperatūrą ir palaikyti sklandų organų darbą. Patalpų vėdinimas ir drėkinimas padeda išvengti gleivinių sausėjimo ir sumažina virusų dauginimosi riziką. Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, atlikti būtinus tyrimus ir stebėti organizmo pokyčius – tai leidžia laiku pastebėti galimus sveikatos sutrikimus.
Šių veiksmų derinimas, sąmoningas požiūris į savo savijautą ir nuoseklus imuniteto stiprinimas padeda apsisaugoti nuo ligų ir palaikyti gerą organizmo būklę ištisus metus. Sveikata – kasdienis darbas, o tinkamai parinkti vitaminai, mineralai, vaistažolės ir sveiko gyvenimo būdo principai yra patikimiausi pagalbininkai einant šiuo keliu.


Šiuolaikinis gyvenimo būdas pasižymi dideliu fiziniu ir emociniu krūviu. Ilgos darbo valandos sėdint, nepakankamas judėjimas, pasikartojanti raumenų apkrova ir nuolatinis stresas lemia tai, kad kūnas palaipsniui kaupia įtampą. Dažniausiai ji pasireiškia kaklo, pečių, juosmens ar pėdų srityse ir ilgainiui gali tapti lėtinio diskomforto bei skausmo priežastimi. Medicinos literatūra patvirtina, kad net trumpalaikis mechaninis poveikis raumenims gali sumažinti jų tonusą ir paskatinti atsipalaidavimo procesus, todėl vis dažniau rekomenduojamos nedidelės, lengvai naudojamos masažo priemonės.
Žiema dažnai siejama su jaukumu, ramesniu tempu ir daugiau laiko namuose, tačiau būtent šiuo sezonu kūnas patiria daugiau įtampos nei įprastai. Mažėjantis fizinis aktyvumas, šaltesnė aplinka ir ilgesnis sėdėjimas ant sofos ar prie darbo stalo greičiau sukelia raumenų standumą. Šaltis mažina raumenų elastingumą, todėl net nedidelė įtampa gali virsti diskomfortu, o kartais ir skausmu. Norint pasiruošti žiemai be šių nemalonių pojūčių, svarbu sukurti namuose tokią aplinką, kuri būtų ergonomiška – čia didelį vaidmenį atlieka tinkamai parinkti ortopediniai sprendimai.