Palaikymas VUL Santaros klinikoms
/ 2021-01-26
Garsiai sakome – gera daryti gerą! Sausio mėnuo Šiuolaikinėje ortopedijoje yra slaugos mėnuo. Tai laikas, kuomet kviečiame atkreipti rūpestingą žvilgsnį į tuos, kuriems mūsų pagalbos reikia kasdien. Nuoširdus rūpestis artimu yra geriausia dovana.
Šiuolaikinės ortopedijos komandos narė Jurgita viešojoje erdvėje pastebėjo pagalbos prašymą – renkama parama Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, kuriose intensyviai gydomi Covid-19 virusu užsikrėtę asmenys. Šiuo sudėtingu laikotarpiu reikalingas intensyvus dėmesys ir atsakingas rūpestis pacientų sveikata ir būkle. Kasdienybę palengvina specialiosios pagalbos ir slaugos priemonės, kurių dėka suteikiamas maksimalus komfortas sergančiajam ir skatinamas sveikimo procesas.
Šiuolaikinės ortopedijos direktorė Asta paramą tiesiogiai perdavė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms – bekontakčiu būdu buvo perduotos labiausiai reikalingos slaugos priemonės, kurių dažniausiai stokojama gydymo proceso metu. Tikime, jog dovanotos slaugos priemonės ir šilčiausi linkėjimai greičiau pasveikti, palengvins pacientų kasdienybę šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Šiuolaikinės ortopedijos komanda džiaugiasi, galėjusi bent šiek tiek prisidėti prie kiekvieno, kovojančio su klastingu virusu, sveikimo, ir linki Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų personalui, savanoriams ir visiems, prisidedantiems prie šviesesnio rytojaus, stiprybės ir tikėjimo.
Kartu mes stiprūs!


Žiemos laikotarpis daugeliui žmonių tampa metas, kai pečių ir kaklo sritis pradeda jaustis sunkesnė, standesnė ir jautresnė. Šaltis, ilgesnis sėdėjimas, mažiau judėjimo ir padidėjęs stresas sukuria sąlygas įtampai kauptis būtent viršutinėje kūno dalyje. Mokslininkai pabrėžia, kad kaklo ir pečių juosta yra viena jautriausių zonų, nes ji tiesiogiai reaguoja į laikyseną, emocinę būseną ir kasdienius įpročius. Kai judėjimas tampa monotoniškas, o aplinkos temperatūra mažesnė, raumenys linkę greičiau įsitempti ir lėčiau atsipalaiduoti. Dėl to žiemos laikotarpiu ši kūno sritis reikalauja daugiau sąmoningo dėmesio.
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.