Achilo sausgyslės traumų priežastys, gydymas ir profilaktika
/ 2014-09-24Achilo sausgyslės traumų kasmet vis daugėja, tai įtakoja padidėjęs visuomenės fizinis aktyvumas. Nors ši sausgyslė yra didžiausia ir stipriausia kūno sausgyslė, tačiau ji yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų kūno sausgyslių.
Achilo sausgyslės traumos
Dažniausiai pasitaikančios traumos, susijusios su Achilo sausgysle, yra sausgyslės patempimai, plyšimai, tendinitas. Dažniausiai patempimai įvyksta aktyviai sportuojantiems (dažnai dėl per didelių krūvių), ypač tinkamai neapšilus, naudojant netinkamą avalynę. Sausgyslę traumuoja ir nuolatiniai monotoniški pasikartojantys judesiai, tada dažniausiai atsiranda sausgyslės uždegimas (tendinitas). Tendinitas – tai jungiančios blauzdos raumenis su kulnakauliu sausgyslės pažeidimas. Traumą sukelia sausgyslės patempimas. Tendinito simptomai: skausmas, patinimas, apriboti judesiai. Achilo sausgyslės uždegimas dažnai kamuoja bėgikus, šuolininkus ir krepšininkus.
Achilo sausgyslės plyšimai dažniausiai pasitaiko sportuojant, kai staigiai įsitempia Achilo sausgyslė, pavyzdžiui, sprinte. Achilo sausgyslės plyšimai būna daliniai arba visiški. Priežastys, kurios įtakoja Achilo sausgyslės plyšimą gali būti išorinės ir vidinės. Išorinės priežastys: per didelis fizinis krūvis, monotoniškas, ilgą laiką trunkantis fizinis krūvis, nejudrus gyvenimo būdas. Vidinės priežastys: pakitusi pėdos biomechanika, amžius, ankstesnės čiurnos ir Achilo sausgyslės traumos. Asmenims, patyrusiems Achilo sausgyslės plyšimą, sumažėja pažeistos kojos čiurnos judesių amplitudė bei blauzdos raumenų jėga, todėl sutrinka normali judėjimo funkcija.
Gydymas ir profilaktika
Tendinito atveju labai veiksminga dėti šaldantį kompresą 20–30 min. Ska
usmą ir spazmus gerai slopina atsargūs patempimai. Jei blauzda patinusi, koją reikia pakelti. Chirurginis gydymas taikomas, jeigu yra plyšę daugiau nei 30 % Achilo sausgyslę sudarančių skaidulų. Norint išvengti plyšusios Achilo sausgyslės pailgėjimo, pažeista galūnė imobilizuojama kulkšnies-pėdos įtvaru. Imobilizuojama neutralioje (90 laipsnių kampas tarp blauzdos ir pėdos) arba nedidelio lenkimo padėtyje.
Svarbiausia profilaktikos priemonė – fiziniai pratimai. Pradėti sportuoti reikia nuo lengvų pratimų, mažų apkrovų. Pajutus skausmą, reikia mažinti apkrovas, tempą arba visai nustoti sportuoti ar dirbti. Labai svarbu pasirinkti tinkamas profilaktikos priemones. Potrauminiam periodui ir profilaktikai rekomenduojamas specialus įtvaras su silikoniniu paminkštinimu apie Achilo sausgyslę jos apsaugai ir silikonine, smūgį sugeriančia pakulne. Įtvaras stabilizuoja čiurnos sąnarį, suteikia termokompresijos efektą. Tinka dėvėti esant Achilo sausgyslės tendinitui, skausmui po plyšimo, po operacijų
Kaip profilaktikos priemonė, siekiant išvengti pakartotinų Achilo sausgyslės traumų, puikiai tinka silikoninės pakulnės ir silikoniniai įdėklai.
Silikoninės pakulnės paminkština kulno spaudimo taškus tiek vaikštant, tiek stovint. Mėlynoji pakulnės sritis po kulnu yra itin minkšta. Pakulnės aukštis - 5 arba 10 mm. Pakulnės absorbuoja atatranką, tenkančią vaikščiojimo kietu paviršiumi metu. Silikoniniai įdėklai gali būti per visa pėdą arba ¾ pėdos ilgio ir garantuoja efektyvią raiščių ir raumenų apsaugą, mažina smūgines apkrovas.
Sporto metu taip pat patartina mūvėti sportui skirtas kompresines kojines. Šios kojinės padeda raumenims atsigauti po krūvio, sumažina raumenų skausmą, patinimą ir nuovargį. Stimuliuoja kojų kraujotaką, padeda kraujui sugrįžti į širdį. Kojinių kompresijos lygis yra 15-20 mm Hg. Kompresinės kojinės suteikia apsaugą labiausiai pažeidžiamoms vietoms (blauzdai, Achilo sausgyslei, kojos pirštams, padams).
Parduotuvėse „Šiuolaikinė ortopedija“ (Viršuliškių g. 34, Vilnius), „Sveikatos Stotelė“ (Vytauto g. 24, Vilnius) ir internetinėje parduotuvėje galite įsigyti įtvarų potrauminiam periodui, traumų profilaktikai sportuojant ir dirbant, silikoninių įdėklų ir pakulnių. Pas mus taip pat rasite platų ortopedinių įdėklų ir batų asortimentą, prekių nėščiosioms, aukštos šveicariškos kokybės kompresinių kojinių SIGVARIS venų ligų gydymui ir profilaktikai, įvairių priemonių reabilitacijai, sportui, sveikatingumui bei komfortui.
UAB IDEMUS – konsultuoja patyrę Lietuvos vaikų ir suaugusių ortopedai-traumatologai, kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai). Plačiau apie konsultacijas Vilniuje ir kituose miestuose sužinoti galite: medicininės paslaugos.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė


Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.