Darbo iš namų - iššūkiai ir priemonės jiems įveikti
/ 2020-04-10Viso pasaulio sveikatos apsaugos pareigūnai karantino metu ragina dirbti iš namų, todėl daugelio mūsų namai tapo laikina darbo vieta.
Galbūt darbas vilkint pižamą kai kam ir kelia džiaugsmą, tačiau dauguma susiduria su tuo, kad neturi tinkamos darbo vietos, kokią turi biure, o tai turi įtakos laikysenai. Todėl labai svarbu pritaikyti savo namų erdvę, kad ji būtų patogi. Netaisyklinga laikysena gali pakenkti sveikatai, sukelti galvos, nugaros, kaklo, klubų, kelių ir net pėdų skaus
mus.
Kol kas neaišku, kada gyvenimas grįš į įprastinį ritmą, todėl pateikiame kelis patarimus, kaip užtikrinti kuo taisyklingesnę laikyseną.
Geriausia rasti namie panašią darbo vietos aplinką kaip darbe. Panašaus minkštumo kėdę, kokią turite biure, prie kurios jūsų kūnas įpratęs. Kėdę galima pasitobulinti, pritaikius jai sėdėjimo pagalvėlę, pusiausvyros pagalvėlę, nugaros atramą arba vietoje kėdės naudoti didelį kamuolį.
Rekomenduojame:
https://www.idemus.lt/reabilitacijai/laikysenos-koregavimo-priemones.html
Pratimai. Jei dirbate sėdėdami ant sofos, natūraliai kūnas linksta į priekį. Stenkitės kontroliuoti save ir išlaikyti tiesią sėdėseną. Tam padeda ir nugaros tempimo pratimai.
Pabandykite atsistoti. Daugelis įstringa vienoje pozoje visą darbo dieną. Ypatingai gerai būtų kas pusvalandį keisti sėdimą pozą į stovimą. Taip pat per pertraukėles pasimankštinti.
Užtenka bent kas valandą atlikti po porą minučių trunkantį pratimą ir darbo pabaigoje nesijausite tokie pavargę. Per kiekvieną pertraukėlę atlikite vis kitą pratimą, pavyzdžiui:
1 pratimas: laikant nedidelę įtampą kaklo raumenyse, sukite galvą į kairę ir dešinę puses, lenkite kaklą į šonus nekeliant pečių.
2 pratimas: sėdėdami ištieskite vieną koją per kelį, kreipkite pėdos pirštus aukštyn ir traukite pėdą į save. Svirkite liemeniu pirmyn, nesikūprinkite, laikykite ~30 sek. kiekvienai kojai.
3 pratimas: pastatykite pėdas kiek plačiau negu klubus, ir giliai pritūpkite, pėdas išlaikykite tiesiai. Rankas laikykite vidinėje kelių dalyje. Pasirodo, tai yra natūrali žmogaus natūrali poilsio padėtis, būtinai pabandykite. Kai kurios tautos tokioje gilaus pritūpimo padėtyje net valgo.
4. pratimas: atsistokite ištiestų rankų atstumu nuo sienos, pėdos plačiau negu klubai. Spauskite krūtinę žemyn, kojas išlaikykite tiesias arba vos sulenktas per kelius. Jausite tempimą krūtinės šonuose ir užpakalinėje šlaunų dalyje. Laikykite ~30 sek.
Galvokite, kaip sėdite. Geriausia, kad galva būtų tik šiek tiek palenkta į priekį, o ne ilsintume smakrą ant krūtinės. Tai padės atpalaiduoti galvą ir pečius. Akys turi būti nukreiptos 10 laipsnių kampu nuo horizontalės.


Jei pirmomis aktyvaus sezono savaitėmis po bėgimo ar ilgesnio pasivaikščiojimo jaučiate nestabilumą čiurnoje, tai nėra tik atsitiktinis pojūtis. Būtent šiame etape dažniausiai įvyksta pirmieji mikro pažeidimai, kurie vėliau gali virsti rimtesnėmis traumomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelė dalis čiurnos patempimų atsiranda ne dėl vienkartinio įvykio, o dėl pasikartojančių, nekontroliuojamų judesių. Tai reiškia, kad problema vystosi tyliai, kol galiausiai tampa akivaizdi. Todėl čiurnos apsauga turėtų būti planuojama dar prieš atsirandant skausmui. Tinkamai naudojamos čiurnos apsaugos leidžia ne tik išvengti traumų, bet ir išlaikyti stabilų judėjimą kasdien.
Jei prasidėjus aktyviam sezonui po pirmų ilgesnių pasivaikščiojimų, bėgimų ar darbų lauke jaučiate blauzdų tempimą ar šlaunų nuovargį, tai yra aiškus signalas, kad kūnas susiduria su nauju krūviu. Daugelis žmonių mano, kad tai normalu ir praeis savaime, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad būtent šiuo laikotarpiu dažniausiai formuojasi ilgalaikės problemos. Staigus aktyvumo padidėjimas sukelia mikro pažeidimus raumenyse ir sausgyslėse. Jei į tai nereaguojama, atsiranda skausmas ar net traumos. Todėl blauzdos ir šlaunies apsauga turi prasidėti ne tada, kai jau skauda, o gerokai anksčiau. Tai yra vienas svarbiausių principų siekiant išlaikyti gerą savijautą.