Epikondilito galima išvengti
/ 2014-03-24Epikondilitas – žastikaulio išorinio antkrumplio uždegimas, pasireiškiantis skausmu alkūnės išorinėje dalyje ir atsirandantis dėl dilbio raumenų perkrovos. Kai pirštams suspausti neužtenka lenkiančiųjų raumenų jėgos, įsitraukia riešo keliamieji raumenys, o su jais ir trumpasis stipininis riešo tiesiamasis raumuo. Tai – pagrindinė biomechaninė ligos priežastis.
Dažnai ši liga vadinama „tenisininko alkūne“, nes laikant teniso raketę atsiranda palankios biomechaninės sąlygos tiesiamojo raumens perkrovai. Tai ypač greitai įvyksta, jei ya per mažas fizinis pasirengimas, neišplėtota žaidimo technika arba žmogus žaidžia netinkama rakete. Epikondilitu serga ne tik tenisininkai – jie sudaro tik mažą dalį sergančiųjų. Šia liga dažniausiai serga apie 40 metų amžiaus ir vyresni žmonės. Moterys serga dažniau nei vyrai. Epikondilitas būdingas fizinį darbą dirbantiems žmonėms.
Epikondilito simptomai
Pagrindinis epikondilito simptomas – skausmas išorinėje alkūnės sąnario dalyje fizinio krūvio metu ar po jo. Skausmą provokuoja kumščio suspaudimas ar riešo kėlimas. Pajutus ligos požymius, geriausia atsisakyti fizinio krūvio dilbiui ir kreiptis į ortopedą-traumatologą. Neverta laukti, kol „praies savaime“. Kuo ankščiau pradedama gydymas, tuo greičiau ir lengviau pasveikstama.
Ligos gydymas
Pirmiausia svarbu nutraukti fizinį krūvį. Tada taikomi geriamieji nesteroidiniai uždegimą mažinantys vaistai, fizioterapinės procedūros. Gydant epikondilitą efektyvus ir būtinas įtvaras. Jei nepadeda šios priemonės – ties išoriniu žastikaulio antkrumpliu padaroma steroidų ir analgetikų mišinio injekcija. Ją turėtų atlikti tik išmanantis profesionalas. Dažniausiai tokias injekcijas atlieka ortopedas-traumatologas. Retais atvejais taikomas operacinis gydymas. Svarbiausi veiksniai gydant šią ligą – paciento bendradarbiavimas, rėžimo laikymasis ir besąlygiškas fizinio krūvio nutraukimas. Epikondilitas gali pasikartoti, jeigu pernelyg anksti po gydymo bus didelis fizinis krūvis sporto ar darbo metu.
Epikondilito profilaktika
Labai svarbi yra ligos profilaktika. Reikia stengtis atlikti kuo mažiau judesių, sukeliančių skausmą, duoti alkūnės, riešo sąnariams ramybę. Tam tinka epikondilito gydymui ir profilaktikai skirti specialūs įtvarai, kurie suteikia kompresiją ir apsaugą, mažina dilbio raumenims tenkantį krūvį. Taip pat reikia vengti kilnoti sunkius daiktus, ypač tokioje padėtyje, kai delnas nuleistas žemyn. Gyjančias sausgysles ir raumenis apsaugoti padeda įtvarai, nes jie turi specialias pagalvėles, kurios suteikia spaudimą epikondilito srityje. Įtvarai gali būti kelių rūšių: alkūnės įtvarai arba alkūnės juostelės.
Juostelė epikondilitui pagaminta iš minkštos medžiagos ir elastinės juostelės individualiam prisitaikymui. Juostelės viduje yra pagalvėlė, suteikianti reikiamą spaudimą. Rekomenduojama profilaktikai sporto ir darbo metu, esant epikondilit
ui.
Alkūnės įtvarai puikiai įtvirtina alkūnės sąnarį, suteikia kompresiją, palaikymą ir apsaugą. Kai kurie tokio tipo įtvarai turi specialias pagalvėles ir nuimamą suveržimo dirželį su reguliuojamu spaudimu. Rekomenduojama esant epikondilitui, taip pat epikondilito prifilaktikai sportuojant ir darbinėje veikloje, kai stipriai apkraunami dilbio raumenys.
UAB „Idemus“ parduotuvėse „Šiuolaikinė ortopedija“ (Viršuliškių g. 34, Vilnius), „Sveikatos Stotelė“ (Vytauto g. 24, Vilnius) ir internetinėje parduotuvėje galite įsigyti įtvarus epikondilito gydymui ir profilaktikai sportuojant ir dirbant. Taip pat pas mus galite įsigyti prekių, reikalingų formuoti taisyklingą laikyseną, reabilitacijos, slaugos bei judėjimo priemonių. Sportuojantys žmonės gali įsigyti priemonių sportui, mankštai ir masažams bei įtvarų traumų profilaktikai.
UAB „Idemus“ – Šiuolaikinėje ortopedijoje konsultuoja patyrę ir žinomi Lietuvos ortopedai-traumatologai. Plačiau apie konsultacijas Vilniuje sužinoti galite: ortopedų-traumatologų konsultacijos Vilniuje arba telefonu (8 5) 246 1493.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė


Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.