Įvairių traumų pavojus šaltuoju sezonu

Žiema su atodrėkiais, staigiais atšalimais ir ledu padengtais šaligatviais atneša ne tik gražius vaizdus, bet ir didesnę traumų riziką. Čiuožyklomis virtę keliai, apledėję laiptai, nebarstyti takai – visa tai kasmet tampa priežastimi, dėl kurios daugybė žmonių patiria žiemos traumas. Paslydimai ir kritimai gali įvykti bet kur ir bet kada: einant į darbą, vedžiojant šunį, keliaujant laiptais ar mėgaujantis žiemos pramogomis. Dažniausiai tokios traumos baigiasi ne tik sutrenkimais, bet ir kaulų lūžiais, raiščių plyšimais, sąnarių išnirimais, todėl svarbu žinoti tiek kaip jų išvengti, tiek kokios priemonės padeda atsistatyti po patirtos traumos.

Tipinis traumos mechanizmas žiemą – paslydimas ant ledo ir kritimas ant ištiestos rankos. Tai natūrali žmogaus reakcija bandant apsisaugoti nuo smūgio. Tačiau būtent ši apsauginė reakcija dažnai sukelia rankų ir riešo traumas: riešo sąnario sumušimus, sausgyslių patempimus, rankų kaulų išnirimus ar stipinkaulio lūžius. Traumuojanti jėga plinta galūnės ašies kryptimi, dėl to gali lūžti stipinkaulio tolimesnysis galas, pažeidžiamas riešo sąnarys, taip pat žastikaulio artimesnysis galas ar peties sąnarys. Esant tokiam kritimui neretai išnyra žastikaulis, stipinkaulis ar alkūnkaulis. Tokios traumos dažniausiai yra skausmingos, riboja rankos judesius ir reikalauja skubios medikų pagalbos.

Ne mažiau dažnos ir kojų traumos. Paslydus ar užkliuvus, dažnai patempiami ar plyšta čiurnos ir kelio sąnario raiščiai, lūžta kulkšnelės, pažeidžiamas meniskas. Lengvesniais atvejais žmogus „atsiperka“ sumušimu ar mėlyne, tačiau net ir tuomet gali atsirasti tinimas, skausmas, judesių ribotumas. Ypač pažeidžiami vyresnio amžiaus žmonės: dėl sutrikusios koordinacijos, galvos smegenų kraujotakos ar gretutinių ligų jie dažniau griūva, o dėl retesnių, trapesnių kaulų kritimai dažnai baigiasi lūžiais. Pavojingiausi sužalojimai – šlaunikaulio kaklo lūžiai, sudėtingi kelio ar peties sąnario pažeidimai, nugaros ir galvos traumos.

Traumos žiemą dažnai siejamos su slidinėjimu ar snieglenčių sportu, tačiau realybėje daug nelaimių nutinka paprasčiausiai einant apledėjusiu šaligatviu. Vis dėlto kalnų sportas irgi turi savo tipinių sužalojimų. Vienas jų – vadinamasis „slidininko nykštys“, kai krentant neišleidžiamos slidinėjimo lazdos ir sužalojamas nykščio sąnarys. Nykštys patinsta, tampa skausmingas, riboti judesiai. Be to, slidinėjant dažnai patiriami riešo, peties, alkūnės sužalojimai, nes krentant vėl instinktyviai tiesiamos rankos. Todėl žiemos pramogų metu ypač svarbu pasirinkti tinkamą įrangą, nesibaiminti paleisti lazdų krentant ir galvoti apie traumų profilaktiką iš anksto.

Prevencija žiemą – paprasta, bet labai reikalinga. Norint sumažinti paslydimo ir kritimo riziką, rekomenduojama avėti avalynę su geru pado sukibimu, naudoti batų apsaugas nuo slydimo, o vyresniems ar mažiau stabiliai einantiems žmonėms – lazdeles su specialiais antgaliais bei 5 spygliais, gerinančiais sukibimą su ledu. Labai svarbu neskubėti, eiti lėčiau, žingsnius dėti trumpesnius, nelipti ant akivaizdžiai apledėjusių vietų, jei yra galimybė jas apeiti. Nelaikykite rankų kišenėse – laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą ir sumažina riziką pargriuvus smarkiai susižeisti. Vairuotojams rekomenduojama išvažiuoti anksčiau, kad nereikėtų skubėti ir skubėjimu rizikuoti tiek eismo, tiek pėsčiųjų saugumu.

Jeigu vis dėlto trauma įvyko, labai svarbu elgtis atsakingai. Nereikėtų bandyti judinti stipriai skaudančios rankos ar kojos, remtis sužeista galūne, „prasivaikščioti“, tikintis, kad praeis savaime. Tai gali pabloginti pažeidimą: pasislinkti lūžę kaulai, dar labiau plyšti raiščiai ar sausgyslės. Patyrus traumą, jei atsiranda stiprus skausmas, deformacija, tinimas ar negalite normaliai remtis koja ar judinti rankos, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tik specialistas gali tiksliai įvertinti pažeidimo mastą ir parinkti tinkamą gydymą.

Priklausomai nuo traumos pobūdžio, taikomos įvairios imobilizavimo priemonės: langetė, gipso ar plastiko įtvaras, o kai kuriais atvejais – operacinis gydymas. Pastaraisiais metais plastikiniai įtvarai tampa vis populiaresni, nes jie lengvesni, patogesni, gaminami individualiai pagal žmogaus anatomiją, o juos dėvint galima ir maudytis, ir lankytis pirtyje. Tokie įtvarai ypač vertinami potrauminiu periodu, kai reikia ilgalaikės, bet patogios imobilizacijos.

Riešo traumos – vienos dažniausių žiemos metu. Kai reikia stabiliai imobilizuoti riešą po lūžio, stipraus patempimo ar esant ryškiam tinimui, rekomenduojami riešo įtvarai su aliumininiu delno sutvirtinimu. Jie užtikrina tvirtą, bet anatomiškai taisyklingą padėtį, mažina skausmą ir padeda greičiau gyti. Esant lengvam nestabilumui, dirbant fizinį darbą ar sportuojant, efektyvūs elastiniai ar neopreniniai riešo įtvarai, kurie prilaiko sąnarį, suteikia lengvą kompresiją ir apsaugo nuo pakartotinės traumos.

Peties sąnario išnirimai taip pat dažni, ypač krentant ant ištiestos rankos ar tiesiogiai ant peties. Atstačius išnirusį sąnarį, labai svarbu ranką fiksuoti Dezo tipo įtvaru. Jis riboja judesius per petį, leidžia audiniams gyti ir mažina pakartotinio išnirimo riziką. Krentant ant peties ar raktikaulio srities galima patirti ir raktikaulio lūžį – tai skausminga ir pavojinga trauma, reikalaujanti skubios fiksacijos specialiu įtvaru, kuris užtikrina optimalų spaudimą ir padeda kaului sugyti taisyklingoje padėtyje.

Čiurnos ir kelio sąnario traumos dažnai atrodo „ne tokios rimtos“, tačiau ir patempti raiščiai, ir menisko pažeidimai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Potrauminiu laikotarpiu čiurnos sąnarį būtina fiksuoti įtvaru su plastikiniais šoniniais sutvirtinimais arba elastiniu įtvaru, kuris aštuoniuke apjuosia sąnarį ir suteikia stabilumo. Sportuojant ar esant padidintam krūviui, elastinis čiurnos įtvaras padeda apsisaugoti nuo pakartotinių patempimų ir leidžia saugiau judėti. Kelio sąnario sužalojimų – menisko pažeidimų, raiščių plyšimų – atvejais po sunkių traumų naudojami kojos imobilizatoriai, kurie fiksuoja visą galūnę vienoje padėtyje. Esant sąnario skausmams ar raiščių nestabilumui, rekomenduojami kelio įtvarai su metaliniais šoniniais lankstais, užtikrinantys stabilumą. Lengvesniems atvejams, kai skauda dėl sumušimo ar patempimo, tinka elastiniai kelio įtvarai, švelniai prilaikantys sąnarį ir suteikiantys kompresiją.

Tinkamai parinkti ortopediniai įtvarai atlieka kelias svarbias funkcijas: saugo pažeistą sąnarį, apriboja judesių amplitudę, mažina raiščiams, sąnariams ir sausgyslėms tenkantį krūvį, suteikia stabilumą ir dažnai – lengvą šiluminį efektą, kuris gerina kraujotaką. Jie yra svarbi gydymo dalis ne tik ūmiu potrauminiu periodu, bet ir vėliau, profilaktiškai saugant nuo pakartotinių traumų.

Apibendrinant, žiemos traumos dažnai užklumpa netikėtai, tačiau daug jų galima išvengti pasirūpinus saugia avalyne, lėtesniu žingsniu, pagalbinėmis priemonėmis ir atidumu aplinkai. Jei trauma vis dėlto įvyko, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus ir laikytis rekomendacijų. Šiuolaikiniai ortopediniai įtvarai, parinkti individualiai, padeda greičiau sugrįžti į kasdienį gyvenimą, sumažina skausmą ir užkerta kelią ilgalaikėms komplikacijoms. Rūpindamiesi savo saugumu ir tinkamai gydydami sužalojimus, galime mėgautis šaltuoju sezonu be bereikalingos rizikos sveikatai.