Jaučiate kojų nuovargį, sunkumą? Pirmoji pagalba: gydomosios kompresinės kojinės!
/ 2018-04-04
Išsiplėtusios kojų venos arba varikozė vargina daugelį žmonių. Vieni kenčia dėl kojų patinimo, nuolatinio nuovargio ar skausmo, kiti – jaučia estetinį diskomfortą. Dažniausia ši liga paveikia kojų venas, nes ilgas sėdėjimas, stovėjimas arba vaikščiojimas padidina spaudimą venose. Negydoma ši liga gali komplikuotis į trofines opas ar tromboflebitus (paviršinių venų uždegimą). Apie pirmąją pagalbą esant kojų nuovargiui, tinimui, sunkumo jausmui kalbamės su UAB IDEMUS dirbančia gydytoja kraujagyslių chirurge medicinos mokslų daktarė Ingrida Ašakiene.
Kaip dažnai susiduriate su ligoniais, kuriuos vargina kojų sunkumo jausmas, tinimas? Kokios priežastys lemia tokią žmonių savijautą?
Pacientų, kuriuos vargina kojų patinimas, nuolatinis nuovargis ar skausmas, darbe sutinku dažnai. Viena iš daugelio priežasčių sukeliančių varikozę yra paveldimumas (60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų šį polinkį paveldi iš tėvų). Kitos dažnos priežastys - nejudrus (stovimas, sėdimas) darbas ar gyvenimo būdas, antsvoris, kojų venų vožtuvų įgimti sutrikimai, pažeidimai, onkologinės ligos, nėštumas - jo metu padidėjus gimdai, dubens venos patiria didelį spaudimą.
Ką patartumėte daryti pajutus pirmuosius ligos požymius? Kokios galimos komplikacijos laiku negydant šios ligos?
Ne visada pajutę pirmuosius simptomus žmonės kreipiasi į gydytojus. Todėl noriu priminti, kad norint
išvengti komplikacijų, kreiptis į gydytoją reikėtų tik pajutus pirmuosius simptomus. Dažniausi venų varikozės simptomai būtų tokie: sunkumo jausmas kojose, patinimas, kojų maudimas, skausmas, jaučiamas tvinkčiojimas, kutenimas, niežti vietas apie išsiplėtusias venas. Visada pacientams sakau, kad neskausminga pirmoji pagalba yra gydomosios kompresinės kojinės. Taip pat turintiems polinkį sirgti venų ligomis rekomenduoju kojas palepinti kontrastiniu dušu. Svarbi profilaktikos priemonė – judėjimas, jis pagerina raumenų darbą. Dirbantiesiems sėdimą ar stovimą darbą patariama pajudinti kojas, pasivaikščioti, atlikti keletą pratimų kojoms.
Laiku negydant besiplečiančių venų, žmogus kur kas dažniau rizikuoja susirgti giliųjų venų tromboze bei tromboflebitu, todėl kompresinės kojinės nepakeičiama priemonė kiekvienam žmogui, o ypač: dirbantiems ilgo sėdėjimo ar stovėjimo reikalaujantį darbą. Ruošiantis į tolimą kelionę autobusu ar lėktuvu, kai tenka ilgai sėdėti, sutrinka kraujo apytaka kojose, todėl taip pat patariama mūvėti kompresines kojines.
Kokias priemones rekomenduotumėte, kad būtų išvengta komplikacijų?
Venų išsiplėtimas – ne tik estetinė, bet ir rimta sveikatos problema. Rekomenduoju kuo anksčiau pasirūpinti venų sveikata, nelaukiant, kol atsiras komplikacijų. Pirmoje vietoje siūlau kompresinę terapiją, kuri sustabdo ligos progresavimą, mažina komplikacijų riziką. Kojinių paskirstytas spaudimas (didžiausias ties čiurna ir laipsniškai mažėjantis kylant į viršų) stimuliuoja kraujotaką, padeda kraujui sugrįžti į širdį, apsaugo nuo kojų tinimo bei venų trombų susidarymo.
Kompresinės kojinės ar pėdkelnės suteikia galimybę atsikratyti ne tik kosmetinių problemų, bet tampa ir profilaktine, gydomąja priemone esant venų išsiplėtimui. Nelaukime, kol kojas negrįžtamai sužalos susiraizgiusių venų voratinklis, kuris ne tik atima kojų grožį, sukelia skausmą ir kitus nemalonius pojūčius, bet ir ima grasinti mūsų sveikatai, o kartais netgi gyvybei.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė


Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.