Kas yra venų varikozė ir ką reikėtų žinoti apie tai?
/ 2021-05-05Jei kojų venos yra išsiplėtusios, aiškiai matomos po oda, yra išsipūtusios – tokio pobūdžio negalavimas vadinamas venų varikoze. Varikozė paprastai būna neskausminga: kartais gali būti jaučiamas niežėjimas, lengvas deginimas ar kojų sunkumas. Jei dažnai jaučiamas vienas šių simptomų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti venų varikozę ir nustatyti jos būseną tam, kad užkirsti kelią ligos progresavimui ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Kas yra venų varikozė?
Varikozinės venos yra išsiplėtusios ir vingiuotos venos (3 mm skersmens ar didesnės), kurios atrodo patinusios ar yra pastebimos odos paviršiuje. Kartais išsiplėtusios venos išsikiša į mazgą panašius išsipūtimus ant odos paviršiaus.
|
Beveik 30% pasaulio gyventojų išsivysto venų varikozė. Moterims rizika susirgti venų varikoze yra didesnė ir didėja dėl amžiaus, fizinio krūvio trūkumo, nėštumo ar genetinių polinkių. |
Venų varikozė gali susidaryti bet kurioje kūno paviršinėje venoje. Dažniausiai pažeidžiamos apatinių galūnių (pėdų, blauzdų, šlaunų ar visų kojų) venos. Venų varikozė gali būti skausminga arba, priešingai, visiškai neskausminga. Pirmieji venų varikozės simptomai gali būti kulkšnies ir kojų patinimas, sunkumas, skausmas, ilgalaikis nuovargis, mėšlungis ir niežėjimas. Ilgai sėdint ar stovint, šie simptomai gali pasireikšti dažniau ir stipriau dėl padidėjusio kraujo lygio ir spaudimo apatinės kūno venose. Aukšta temperatūra taip pat gali sustiprinti simptomus – venų varikozė gali labiau varginti vasarą.
Kodėl svarbu anksti diagnozuoti venų varikozę?
Ankstyva ir teisinga venų varikozės diagnozė yra būtina norint išvengti tolesnio venų ligų plitimo. Jei venų varikozė negydoma, gyvenimo kokybę gali neigiamai paveikti nuolatinis diskomfortas ir skausmas, kojų patinimas ir odos pokyčiai. Taip pat išsiplėtusios venos padidina tolesnių komplikacijų, tokių kaip tromboflebitas (uždegiminis procesas, sukeliantis kraujo krešulių susidarymą), giliųjų venų trombozę, varikozinį kraujavimą atsiradimo galimybę.
Kas sukelia varikozę?
Esant venų varikozei, vidinės venų sienos yra pažeistos, todėl venos išsiplečia. Veniniai vožtuvai neužsidaro tinkamai, kraujas teka atgal kojų link ir dėl to susikaupia venose. Dėl šio kraujo telkimosi venos išsitempia ar susisuka, todėl odos paviršiuje būdinga išgaubtų patinimų ir (arba) mazgų formos išsipūtimų išvaizda.
Kas gali nutikti, jei venų varikozė negydoma?
Jei venų varikozė negydoma, tai gali sukelti:
· Edemą (audinių patinimą dėl padidėjusio skysčių kaupimosi po oda ir audiniais)
· Egzemą (Uždegiminę odos reakciją, kurią sukelia kraujo sąstingis)
· Pigmentaciją (rusvai patamsėjusi oda dėl kraujo ląstelių nutekėjimo iš venos į aplinkinius audinius)
· Lipodermatosklerozę
· Lokalizuotą lėtinį odos ir blauzdos audinių uždegimą
· Baltąją atrofiją (dažnai tai pasireiškia apvalia, balkšva ir kaitaliojama odos sritimi, kuri apsupta išsiplėtusių kapiliarų)
· Kojų opas arba atviras kojų žaizdas (odos defektą, dažniausiai kulkšnies srityje, kuris savaime neišgyja).
Pasirūpinkime savo kojomis šiandien!



Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.
Stuburo sveikata yra viena svarbiausių žmogaus geros savijautos sąlygų, tačiau kasdienėje rutinoje dažnai nepastebimai darome klaidas, kurios ilgainiui sukelia diskomfortą ar net lėtinį skausmą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į sveikatos specialistus. Dažniausiai šios problemos nėra susijusios su viena trauma – jos atsiranda dėl pasikartojančių judėjimo klaidų, netaisyklingos laikysenos ir per didelių apkrovų. Stuburas kasdien patiria mechaninius krūvius vaikštant, sėdint, keliant daiktus ar dirbant. Todėl net nedidelės kasdienės klaidos laikui bėgant gali sukelti ilgalaikius pokyčius. Norint išvengti šių problemų svarbu suprasti, kokiose situacijose stuburas patiria didžiausią apkrovą ir kaip ją sumažinti.