Morton‘o neuroma - kaip atpažinti ligą?
/ 2018-04-09
Retas, kuris kreipia dėmesį į atsiradusius pėdos skausmus, kurie paūmėja po ilgo stovėjimo ar vaikščiojimo. Jeigu skausmas priekinėje pėdos dalyje, po pirštais, nedingsta ilgą laiką, ypač poilsio metu, verta susirūpinti. Tai gali būti pirmieji Morton‘o neuromos požymiai. Ši neuroma yra dažniausiai pasitaikanti neuroma pėdų srityje, kurią sukelia patinęs, uždegiminis nervas, esantis tarp pėdos kaulų. Mortono neuroma atsiranda kaip nervo suspaudimo ir dirginimo rezultatas. Šis suspaudimas galiausiai sukelia nuolatinį nervų pažeidimą. Neuroma pasireiškia tarp trečio ir ketvirto pirštų, retais atvejais gali pasireikšti kitose pėdos vietose – tarp antro ir trečio pirštų. Ši neuroma taip pat žinoma kaip Morton'o metatarsalgija, Morton'o liga, Morton'o neuralgija.
Mortono neuroma gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai pasitaiko vidutinio amžiaus moterims. Tai gali būti dėl to, kad moterys dažnai dėvi siaurus arba aukštakulnius batus. Tai taip pat vis dažniau ši liga pastebima bėgikų tarpe, dėl padidėjusio krūvio pirštų srityje, kuris atsiranda bėgant.
Simptomai ir gydymas
Morton'o neuroma sukelia "deginimo" pobūdžio, aštrų skausmą pėdos skersinio skliauto dalyje. Taip
pat gali būti pojūtis lyg „akmenukas bate“, jaučiamas kojų pirštų tirpimas. Gydymui rekomenduojami priešuždegiminiai vaistai, kurių injekcijos gali būti naudingos mažinant nervo patinimą ir uždegimą, veiksminga dėti šaldantį kompresą. Siekiant išvengti operacijos pirmiausiai taikomos konservatyvios gydymo priemonės: labai svarbu išsirinkti patogią, komfortišką avalynę, kuri nespaustų, rekomenduojamos mankštos, fizioterapija. Konservatyvus gydymas apima ir silikoninių vidpadžių dėvėjimą, siekiant sušvelninti apkrovos taškus ir suteikti skersinio skliauto palaikymą.
Silikoniniai vidpadžiai padeda sušvelninti simptomus, kuriuos sukelia neuroma. Vidpadžiai amortizuoja, sumažina spaudimą ir skausmą, gerai prisitaiko prie pėdos anatomijos. Silikoniniai vidpadžiai yra dviejų modelių: viso pėdos ilgio ir 3/4 pėdos ilgio. Taip pat rekomenduojama naudoti silikonines, gelines pagalvėles, kurios amortizuoja, sumažina krūvį ir spaudimą, tenkanti priekinei pėdos daliai.
Mortono neuroma, kaip ir daugelis kitų ligų, trukdo kasdieniam gyvenimui. Taigi, tik pajutę pirmuosius simptomus pradėkite naudoti konservatyvias priemones, nes kuo ankščiau pradėsite jas naudoti, tuo greičiau sumažinsite jaučiamą skausmą, patinimą, uždegimą ir išvengsite chirurginio gydymo.
Parduotuvėse „Šiuolaikinė ortopedija“ Viršuliškių g. 34, ir Vytauto g. 24, Vilniuje ir internetinėje parduotuvėje www.idemus.lt rasite priemonių pėdoms, platų ortopedinių įdėklų ir avalynės asortimentą, įtvarų, prekių nėščiosioms, įvairių priemonių reabilitacijai, sportui, sveikatingumui bei komfortui. Taip pat galite įsigyti kokybiškų SIGVARIS kompresinių kojinių venų ligų gydymui ir profilaktikai.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė


Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.