Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena
/ 2023-11-14Cukrinis diabetas – sunki ir klastinga lėtinė liga, kurios plitimas pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai auga.
2013 m. duomenimis, cukriniu diabetu sirgo 1 iš 25 suaugusiųjų, šiandien Lietuvoje serga 140 tūkst. žmonių, tai yra 1 iš 18-os. Apie 94 proc. šios ligos atvejų sudaro antro tipo cukrinis diabetas. Specialistai paaiškina, kad įprastai antro tipo cukriniu diabetu suserga vyresnio amžiaus žmonės.
Sergant cukriniu diabetu labai svarbu tinkamai rūpintis savo kasdienine savijauta ir pasitelkti aukščiausios kokybės priemones. "Šiuolaikinės ortopedijos" centruose galite rasti įdėklų, avalynės ir kitų reikalingų priemonių, kurių pagalba kasdienybė taps šviesesnė.
Lapkričio 14-ąją Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (Antakalnio g. 57) visi pageidaujantys sergantieji cukriniu diabetu galėjo nemokamai ir be šeimos gydytojo siuntimo pasitikrinti kojų arterinę kraujotaką ir gauti individualią specialisto konsultaciją. Kartu su aukščiausios kvalifikacijos gydytojais dirbo ir "Šiuolaikinės ortopedijos" komanda, kuri suteikė visą aktualią ir reikiamą informaciją įvairių kasdieninių priemonių pasirinkimo klausimais.
Dalinomės žiniomis apie tinkamos kasdieninės avalynės svarbą ir pasirinkimą, sergant cukriniu diabetu, aukščiausios kokybės įdėklų ir vidpadžių pasirinkimą, kurie itin reikalingi jautrioms ir pažeistoms diabeto pėdoms, džiaugiamės galėdami pasiūlyti ir kitų papildomų, kasdieninį gyvenimą palengvinančių, priemonių, tokių kaip kompresinės profilaktinės kojinės ir tarpupirščiai. Siekėme atkreipti dėmesį ne tik į ligos priežastis ir sukeliamą diskomfortą, tačiau ir į tai, kaip svarbu pasirūpinti savimi tinkamai kasdien bei rinktis geriausiai kiekvienam pacientui pritaikytas priemones.
Dalinamės keletu nuotraukų iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės organizuoto diabetinės pėdos patikros renginio:
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.