Plokščiapėdystė: ar ją galima išaugti?
/ 2025-09-14Plokščiapėdystė – tai pėdos būklė, kai išnyksta arba sumažėja pėdos vidinė arka, dėl ko visa pėda remiasi į žemę. Dažniausiai ši problema pastebima vaikystėje, nes pėdos dar tik vystosi, tačiau ji gali varginti ir suaugusiuosius. Tėvai dažnai klausia: ar vaikas išaugs plokščiapėdystę? Atsakymas priklauso nuo individualios situacijos – kai kuriais atvejais taip, bet ne visada.

Daugeliui vaikų pasireiškia vadinamoji funkcinė (lanksti, fleksibilioji) plokščiapėdystė. Tokiu atveju pėdos atrodo plokščios stovint, tačiau pakėlus pirštus ar atsistojus ant pirštų galų, arka vėl išryškėja. Ši būklė paprastai yra laikina, nes pėdos raumenys ir raiščiai stiprėja augant, todėl apie 6–10 gyvenimo metus arka susiformuoja natūraliai. Standžioji (rigidiškoji) plokščiapėdystė yra sudėtingesnė – arka neišryškėja jokioje padėtyje. Tai gali lemti genetiniai veiksniai ar struktūriniai kaulų pakitimai, todėl tikėtis, kad vaikas „išaugs“, neverta. Tokiu atveju būtina specialisto pagalba.
Plokščiapėdystė neretai apipinta mitais. Vienas populiariausių – kad visi vaikai ją išauga savaime. Tačiau tyrimai rodo, kad dalis vaikų su plokščiomis pėdomis taip ir lieka su šia būkle ir suaugę. Kitas mitas – kad ortopediniai įdėklai „užaugina“ arką. Iš tiesų jie nepakeičia pėdos kaulų anatomijos, bet yra nepakeičiami mažinant skausmą, gerinant eiseną ir saugant sąnarius nuo perkrovos. Plokščiapėdystės gydymas dažniausiai apima profilaktiką, tinkamą avalynę, pratimų programą ir tik kai kuriais atvejais – medicinines intervencijas.
Svarbu nepamiršti, kad plokščiapėdystė gali būti besimptomė, tačiau tai nereiškia, jog nereikia atkreipti dėmesio. Kai kurie žmonės su plokščiomis pėdomis nejaučia jokių problemų, bet kiti susiduria su nuolatiniu pėdų skausmu, kojų nuovargiu, netgi nugaros ar kelių skausmais. Pėda yra viso kūno atrama, todėl sutrikus jos biomechanikai nukenčia visa judėjimo sistema. Jei pastebite plokščiapėdystės simptomus – skausmą, greitą nuovargį ar eisenos pokyčius – reikėtų pasikonsultuoti su ortopedu, net jei tikitės, kad būklė praeis savaime.

Vienas svarbiausių profilaktikos elementų yra tinkama avalynė. Netinkami batai gali pabloginti situaciją, o tinkami – padėti išvengti simptomų. Batai turi būti tinkamo dydžio: nei per dideli, nei per maži. Per ankšta avalynė spaudžia pėdą ir riboja jos vystymąsi, o per didelė nesuteikia stabilumo. Svarbu, kad batai turėtų tvirtą užkulnį, pakankamai vietos pirštams ir šiek tiek amortizuojantį padą. Avalynės įtaka pėdoms yra didžiulė tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, todėl verta rinktis sąmoningai.
Ne mažiau svarbi yra mankšta. Pratimai, kurie stiprina pėdos raumenis, padeda palaikyti arkos stabilumą ir mažina diskomfortą. Vaikams tai gali būti vaikščiojimas basomis per nelygų paviršių, pėdų sukamieji judesiai ar smulkių daiktų kilnojimas kojų pirštais. Suaugusiesiems tokie pratimai padeda sumažinti pėdų skausmus ir pagerinti eisenos kokybę. Fizinis aktyvumas yra vienas iš geriausių būdų užtikrinti pėdų sveikatą ir išvengti komplikacijų ateityje.
Kai vien tik avalynės ir pratimų neužtenka, praverčia ortopediniai įdėklai. Jie pritaikomi individualiai pagal žmogaus pėdos formą, todėl padeda paskirstyti apkrovą, sumažina skausmą ir pagerina eiseną. Nors įdėklai nepakeičia pėdos arkos, jų nauda yra neabejotina – jie palengvina kasdienį gyvenimą, padeda išvengti sąnarių problemų ir suteikia komfortą. Vaikams įdėklai ypač svarbūs, jei plokščiapėdystės simptomai sukelia diskomfortą fizinio aktyvumo metu, o suaugusiesiems jie tampa nepakeičiamu pagalbininku kasdienėje veikloje.
Plokščiapėdystės gydymas dažnai priklauso nuo simptomų intensyvumo. Jei skausmo nėra, dažnai pakanka tinkamos avalynės ir profilaktikos priemonių. Tačiau esant nuolatiniam skausmui ar eisenos sutrikimams būtina kreiptis į specialistą. Ignoruoti plokščias pėdas pavojinga, nes ši būklė gali sukelti degeneracinius sąnarių pakitimus, kurie ilgainiui tampa sunkiai koreguojami. Laiku pradėta profilaktika yra paprasta ir veiksminga, palyginti su vėliau reikalingu gydymu.

Šiuolaikinės ortopedijos centras – patikimas partneris pėdų sveikatos kelyje. Čia analizuojama kiekvieno paciento individuali situacija, vertinamos apkrovos ir parenkami individualūs ortopediniai sprendimai. Specialistai padeda nustatyti, ar plokščiapėdystė yra laikinas etapas, ar reikalinga ilgalaikė pagalba. Konsultacijų metu pacientai gauna aiškias rekomendacijas dėl avalynės, pratimų ir įdėklų.
Svarbiausia – nelaukti, kol problema taps nevaldoma. Jeigu pastebite, kad vaikas greitai pavargsta, skundžiasi pėdų skausmu ar pradėjo keisti eiseną, tai signalas kreiptis į ortopedą. Suaugusieji taip pat neturėtų ignoruoti simptomų – plokščiapėdystės simptomai gali atrodyti nedideli, bet ilgainiui pereina į rimtesnes sveikatos problemas. Pėdų sveikata yra investicija į viso kūno gerovę.
Šiuolaikinės ortopedijos specialistai kviečia pasirūpinti savo ir savo vaikų pėdomis jau šiandien. Jei jaučiate pėdų skausmą, pastebite eisenos pokyčius ar tiesiog norite išvengti komplikacijų – registruokitės konsultacijai. Kiekviena pėda yra unikali, todėl sprendimai turi būti pritaikyti individualiai. Laiku priimtas sprendimas reiškia lengvesnius žingsnius, geresnę laikyseną ir daugiau judėjimo laisvės ateityje.


Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.