Pragulos: priemonės ir profilaktika
/ 2021-01-19Pragula – tai vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas. Pragulos išsivysto sutrikus kraujotakai ir audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno vietose. Tai žaizda apimanti odą ir gilesnius sluoksnius.
Pragulos atsiradimo galimybę ar jos būseną galima įvertinti nustačius odos būklės lygį:
Lygis 0. Oda – geros būklės.
Lygis 1. Odoje atsirado nežymus paraudimas. Paraudimas dažniausiai pastebimas prie kaulinių struktūrų išsikišimų.
Lygis 2. Pastebimas dalinis odos storio sumažėjimas. Matomas žaizdos formavimasis.
Lygis 3. Matomas pilnas odos storio netekimas. Susiformavusi žaizda. Matomas riebalų sluoksnis (sausgyslės ir raiščiai nėra matomi).
Lygis 4. Nustatomas pilnas audinio storio netekimas. Aiškiai matomas kaulas, sausgyslės ar raištis.
Dažniausios pragulų atsiradimo vietos

Dažniausios pragulos atsiranda: kryžkaulio – sėdmenų (50%), kulnų (35%), menčių (5%) ir pakaušio (10%) srityse. Galima pasakyti ir tai, kad pragula gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje.
Pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys
Nustatytos dvi pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys:
- Dėl mechaninio odos pažeidimo – ilgalaikis odos spaudimas vienoje vietoje ar gilesnis audinių (at)plyšimas nuo odos dėl netinkamos ligonio transportacijos ar parkėlimo, vertimo.
- Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo – dažniausiai pasitaikantis baltymo trūkumas, atsiradusi mažakraujystė ar jutimų sutrikimas.
Kaip išvengti pragulų?
Svarbu atsakingai ir atidžiai pažvelgti į pragulų profilaktiką. Ją sudaro pagrindinės trys dalys:
- spaudimo odos paviršiuje mažinimas;
- atsakinga odos priežiūra;
- jau atsiradusių pragulų efektyvus gydymas.
Specialiųjų priemonių veikimą galima pagerinti atliekant papildomus veiksmus – stiprinant organizmą, jo atsparumą ir imunitetą, išorinių sąlygų, kurios daro didelę įtaką audinių gyjimui, gerinimas ir palankios aplinkos sudarymas.
Vienas svarbiausių aspektų pragulų profilaktikai – patogi ir tinkama kūno padėtis. Tinkamą profilaktiką padeda užtikrinti specialiosios priemonės – alkūnės ir kulnų apsauginiai įtvarais, pusiau cilindrinėmis pagalvėlėmis kulnams, apvaliomis pagalvėlėmis dubens sričiai ar įvairiomis pagalvėlėmis sėdėjimui. Priemonių naudojimas leidžia stebėti slaugomo asmens padėti ir užtikrinti, jog nesusiformuotų pragulos, neišsivystytų kontraktūros, skausmo sindromas. Tokiu būdu sumažinamas spaudimas vietose, kuriose galimai susidaro pragulos, ir sumažinama odos pažeidimų galimybė.
Alkūnių ir kulnų apsaugos užtikrina maksimalų komfortą, sumažinant spaudimą į
lovos paviršių. Apvalios pagalvėlės dubens sričiai nedirgina odos, nes neturi išorinių siūlių, audinys nesukelia prakaitavimo, yra atsparus vandeniui ir pralaidus orui. Pusiau cilindrinės pagalvėlės kulnams yra minkštos, palengvina minimalų judėjimą lovoje ir užtikrina higiena antibakterinėmis savybėmis.


Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.