Pragulos: priemonės ir profilaktika
/ 2021-01-19Pragula – tai vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas. Pragulos išsivysto sutrikus kraujotakai ir audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno vietose. Tai žaizda apimanti odą ir gilesnius sluoksnius.
Pragulos atsiradimo galimybę ar jos būseną galima įvertinti nustačius odos būklės lygį:
Lygis 0. Oda – geros būklės.
Lygis 1. Odoje atsirado nežymus paraudimas. Paraudimas dažniausiai pastebimas prie kaulinių struktūrų išsikišimų.
Lygis 2. Pastebimas dalinis odos storio sumažėjimas. Matomas žaizdos formavimasis.
Lygis 3. Matomas pilnas odos storio netekimas. Susiformavusi žaizda. Matomas riebalų sluoksnis (sausgyslės ir raiščiai nėra matomi).
Lygis 4. Nustatomas pilnas audinio storio netekimas. Aiškiai matomas kaulas, sausgyslės ar raištis.
Dažniausios pragulų atsiradimo vietos

Dažniausios pragulos atsiranda: kryžkaulio – sėdmenų (50%), kulnų (35%), menčių (5%) ir pakaušio (10%) srityse. Galima pasakyti ir tai, kad pragula gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje.
Pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys
Nustatytos dvi pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys:
- Dėl mechaninio odos pažeidimo – ilgalaikis odos spaudimas vienoje vietoje ar gilesnis audinių (at)plyšimas nuo odos dėl netinkamos ligonio transportacijos ar parkėlimo, vertimo.
- Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo – dažniausiai pasitaikantis baltymo trūkumas, atsiradusi mažakraujystė ar jutimų sutrikimas.
Kaip išvengti pragulų?
Svarbu atsakingai ir atidžiai pažvelgti į pragulų profilaktiką. Ją sudaro pagrindinės trys dalys:
- spaudimo odos paviršiuje mažinimas;
- atsakinga odos priežiūra;
- jau atsiradusių pragulų efektyvus gydymas.
Specialiųjų priemonių veikimą galima pagerinti atliekant papildomus veiksmus – stiprinant organizmą, jo atsparumą ir imunitetą, išorinių sąlygų, kurios daro didelę įtaką audinių gyjimui, gerinimas ir palankios aplinkos sudarymas.
Vienas svarbiausių aspektų pragulų profilaktikai – patogi ir tinkama kūno padėtis. Tinkamą profilaktiką padeda užtikrinti specialiosios priemonės – alkūnės ir kulnų apsauginiai įtvarais, pusiau cilindrinėmis pagalvėlėmis kulnams, apvaliomis pagalvėlėmis dubens sričiai ar įvairiomis pagalvėlėmis sėdėjimui. Priemonių naudojimas leidžia stebėti slaugomo asmens padėti ir užtikrinti, jog nesusiformuotų pragulos, neišsivystytų kontraktūros, skausmo sindromas. Tokiu būdu sumažinamas spaudimas vietose, kuriose galimai susidaro pragulos, ir sumažinama odos pažeidimų galimybė.
Alkūnių ir kulnų apsaugos užtikrina maksimalų komfortą, sumažinant spaudimą į
lovos paviršių. Apvalios pagalvėlės dubens sričiai nedirgina odos, nes neturi išorinių siūlių, audinys nesukelia prakaitavimo, yra atsparus vandeniui ir pralaidus orui. Pusiau cilindrinės pagalvėlės kulnams yra minkštos, palengvina minimalų judėjimą lovoje ir užtikrina higiena antibakterinėmis savybėmis.


Prieššventinis laikotarpis daugeliui žmonių sukelia ne tik emocinį pakilimą, bet ir fizinį bei nervinį nuovargį. Intensyvesnis darbo tempas, laiką spaudžiantys terminai, didesnis fizinis aktyvumas ruošiantis šventėms, ilgesnis sėdėjimas bei emocinė įtampa sukuria papildomą krūvį organizmui. Medicinos mokslas patvirtina, kad stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri didina raumenų tonusą ir riboja jų gebėjimą atsipalaiduoti. Dėl to kūnas ima „laikyti“ įtampą, ypač kaklo, pečių, juosmens ir nugaros srityse.
Šiuolaikinis gyvenimo būdas pasižymi dideliu fiziniu ir emociniu krūviu. Ilgos darbo valandos sėdint, nepakankamas judėjimas, pasikartojanti raumenų apkrova ir nuolatinis stresas lemia tai, kad kūnas palaipsniui kaupia įtampą. Dažniausiai ji pasireiškia kaklo, pečių, juosmens ar pėdų srityse ir ilgainiui gali tapti lėtinio diskomforto bei skausmo priežastimi. Medicinos literatūra patvirtina, kad net trumpalaikis mechaninis poveikis raumenims gali sumažinti jų tonusą ir paskatinti atsipalaidavimo procesus, todėl vis dažniau rekomenduojamos nedidelės, lengvai naudojamos masažo priemonės.