Pragulos: priemonės ir profilaktika
/ 2021-01-19Pragula – tai vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas. Pragulos išsivysto sutrikus kraujotakai ir audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno vietose. Tai žaizda apimanti odą ir gilesnius sluoksnius.
Pragulos atsiradimo galimybę ar jos būseną galima įvertinti nustačius odos būklės lygį:
Lygis 0. Oda – geros būklės.
Lygis 1. Odoje atsirado nežymus paraudimas. Paraudimas dažniausiai pastebimas prie kaulinių struktūrų išsikišimų.
Lygis 2. Pastebimas dalinis odos storio sumažėjimas. Matomas žaizdos formavimasis.
Lygis 3. Matomas pilnas odos storio netekimas. Susiformavusi žaizda. Matomas riebalų sluoksnis (sausgyslės ir raiščiai nėra matomi).
Lygis 4. Nustatomas pilnas audinio storio netekimas. Aiškiai matomas kaulas, sausgyslės ar raištis.
Dažniausios pragulų atsiradimo vietos

Dažniausios pragulos atsiranda: kryžkaulio – sėdmenų (50%), kulnų (35%), menčių (5%) ir pakaušio (10%) srityse. Galima pasakyti ir tai, kad pragula gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje.
Pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys
Nustatytos dvi pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys:
- Dėl mechaninio odos pažeidimo – ilgalaikis odos spaudimas vienoje vietoje ar gilesnis audinių (at)plyšimas nuo odos dėl netinkamos ligonio transportacijos ar parkėlimo, vertimo.
- Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo – dažniausiai pasitaikantis baltymo trūkumas, atsiradusi mažakraujystė ar jutimų sutrikimas.
Kaip išvengti pragulų?
Svarbu atsakingai ir atidžiai pažvelgti į pragulų profilaktiką. Ją sudaro pagrindinės trys dalys:
- spaudimo odos paviršiuje mažinimas;
- atsakinga odos priežiūra;
- jau atsiradusių pragulų efektyvus gydymas.
Specialiųjų priemonių veikimą galima pagerinti atliekant papildomus veiksmus – stiprinant organizmą, jo atsparumą ir imunitetą, išorinių sąlygų, kurios daro didelę įtaką audinių gyjimui, gerinimas ir palankios aplinkos sudarymas.
Vienas svarbiausių aspektų pragulų profilaktikai – patogi ir tinkama kūno padėtis. Tinkamą profilaktiką padeda užtikrinti specialiosios priemonės – alkūnės ir kulnų apsauginiai įtvarais, pusiau cilindrinėmis pagalvėlėmis kulnams, apvaliomis pagalvėlėmis dubens sričiai ar įvairiomis pagalvėlėmis sėdėjimui. Priemonių naudojimas leidžia stebėti slaugomo asmens padėti ir užtikrinti, jog nesusiformuotų pragulos, neišsivystytų kontraktūros, skausmo sindromas. Tokiu būdu sumažinamas spaudimas vietose, kuriose galimai susidaro pragulos, ir sumažinama odos pažeidimų galimybė.
Alkūnių ir kulnų apsaugos užtikrina maksimalų komfortą, sumažinant spaudimą į
lovos paviršių. Apvalios pagalvėlės dubens sričiai nedirgina odos, nes neturi išorinių siūlių, audinys nesukelia prakaitavimo, yra atsparus vandeniui ir pralaidus orui. Pusiau cilindrinės pagalvėlės kulnams yra minkštos, palengvina minimalų judėjimą lovoje ir užtikrina higiena antibakterinėmis savybėmis.


Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.
Stuburo sveikata yra viena svarbiausių žmogaus geros savijautos sąlygų, tačiau kasdienėje rutinoje dažnai nepastebimai darome klaidas, kurios ilgainiui sukelia diskomfortą ar net lėtinį skausmą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į sveikatos specialistus. Dažniausiai šios problemos nėra susijusios su viena trauma – jos atsiranda dėl pasikartojančių judėjimo klaidų, netaisyklingos laikysenos ir per didelių apkrovų. Stuburas kasdien patiria mechaninius krūvius vaikštant, sėdint, keliant daiktus ar dirbant. Todėl net nedidelės kasdienės klaidos laikui bėgant gali sukelti ilgalaikius pokyčius. Norint išvengti šių problemų svarbu suprasti, kokiose situacijose stuburas patiria didžiausią apkrovą ir kaip ją sumažinti.