Pragulos: priemonės ir profilaktika
/ 2021-01-19Pragula – tai vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas. Pragulos išsivysto sutrikus kraujotakai ir audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno vietose. Tai žaizda apimanti odą ir gilesnius sluoksnius.
Pragulos atsiradimo galimybę ar jos būseną galima įvertinti nustačius odos būklės lygį:
Lygis 0. Oda – geros būklės.
Lygis 1. Odoje atsirado nežymus paraudimas. Paraudimas dažniausiai pastebimas prie kaulinių struktūrų išsikišimų.
Lygis 2. Pastebimas dalinis odos storio sumažėjimas. Matomas žaizdos formavimasis.
Lygis 3. Matomas pilnas odos storio netekimas. Susiformavusi žaizda. Matomas riebalų sluoksnis (sausgyslės ir raiščiai nėra matomi).
Lygis 4. Nustatomas pilnas audinio storio netekimas. Aiškiai matomas kaulas, sausgyslės ar raištis.
Dažniausios pragulų atsiradimo vietos

Dažniausios pragulos atsiranda: kryžkaulio – sėdmenų (50%), kulnų (35%), menčių (5%) ir pakaušio (10%) srityse. Galima pasakyti ir tai, kad pragula gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje.
Pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys
Nustatytos dvi pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys:
- Dėl mechaninio odos pažeidimo – ilgalaikis odos spaudimas vienoje vietoje ar gilesnis audinių (at)plyšimas nuo odos dėl netinkamos ligonio transportacijos ar parkėlimo, vertimo.
- Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo – dažniausiai pasitaikantis baltymo trūkumas, atsiradusi mažakraujystė ar jutimų sutrikimas.
Kaip išvengti pragulų?
Svarbu atsakingai ir atidžiai pažvelgti į pragulų profilaktiką. Ją sudaro pagrindinės trys dalys:
- spaudimo odos paviršiuje mažinimas;
- atsakinga odos priežiūra;
- jau atsiradusių pragulų efektyvus gydymas.
Specialiųjų priemonių veikimą galima pagerinti atliekant papildomus veiksmus – stiprinant organizmą, jo atsparumą ir imunitetą, išorinių sąlygų, kurios daro didelę įtaką audinių gyjimui, gerinimas ir palankios aplinkos sudarymas.
Vienas svarbiausių aspektų pragulų profilaktikai – patogi ir tinkama kūno padėtis. Tinkamą profilaktiką padeda užtikrinti specialiosios priemonės – alkūnės ir kulnų apsauginiai įtvarais, pusiau cilindrinėmis pagalvėlėmis kulnams, apvaliomis pagalvėlėmis dubens sričiai ar įvairiomis pagalvėlėmis sėdėjimui. Priemonių naudojimas leidžia stebėti slaugomo asmens padėti ir užtikrinti, jog nesusiformuotų pragulos, neišsivystytų kontraktūros, skausmo sindromas. Tokiu būdu sumažinamas spaudimas vietose, kuriose galimai susidaro pragulos, ir sumažinama odos pažeidimų galimybė.
Alkūnių ir kulnų apsaugos užtikrina maksimalų komfortą, sumažinant spaudimą į
lovos paviršių. Apvalios pagalvėlės dubens sričiai nedirgina odos, nes neturi išorinių siūlių, audinys nesukelia prakaitavimo, yra atsparus vandeniui ir pralaidus orui. Pusiau cilindrinės pagalvėlės kulnams yra minkštos, palengvina minimalų judėjimą lovoje ir užtikrina higiena antibakterinėmis savybėmis.


Sąnarių sveikata yra mūsų kasdienio judėjimo pagrindas. Kiekvienas žingsnis, pasilenkimas ar rankos pakėlimas priklauso nuo to, kaip efektyviai dirba sąnariai ir juos supantys audiniai. Kai atsiranda skausmas, sustingimas ar nuovargis, gyvenimo kokybė smarkiai sumažėja – net paprastos užduotys tampa iššūkiu. Vis dėlto ortopedijos mokslas nestovi vietoje. Šiandien sąnarių komfortą galima atkurti pasitelkiant šiuolaikines ortopedines priemones – nuo kompresinių kojinių iki stabilizuojančių įtvarų. Šiuolaikinės ortopedijos specialistai pabrėžia: tinkamai parinktos priemonės gali tapti ne tik pagalba, bet ir veiksminga profilaktika.
Ruduo – tai laikas, kai daugelis po vasaros pertraukos vėl sugrįžta į sporto sales, pradeda bėgioti parke ar dalyvauja treniruotėse. Tačiau būtent šis metas ortopedams dažnai reiškia išaugusį traumų skaičių. Vėsesnis oras, drėgmė ir nepakankamas apšilimas tampa dažnomis sąnarių problemų priežastimis. Todėl rudenį ypač svarbu išmokti tinkamai pasiruošti fiziniam krūviui ir apsaugoti savo kūno atramos sistemą nuo pažeidimų.