Šveicariškos kojinės venų ligų profilaktikai – ir moterims, ir vyrams
/ 2016-12-19
„Sigvaris“ – Šveicarijoje įsikūrusi įmonė, kuri gamina kompresines kojines venų ligų gydymui ir profilaktikai. Specialus kojinių mezgimas išgauna laipsnišką kojos spaudimą, kuris maksimaliai apspaudžia čiurną ir laipsniškai mažėja kojos viršaus link. Tokio pobūdžio kompresija suaktyvina kraujo ir limfos apytaką kojose.
Ieškote įvairaus kompresinių kojinių modelių pasirinkimo? UAB „Idemus“ rasite platų „Sigvaris“ asortimentą – nuo sportinių kojinių iki profilaktinių/gydomųjų kompresinių pėdkelnių, puskojinių ir kojinių iki šlaunies viršaus, kojinių su diržu ir kt., kurios skatina kojų sveikatą ir gijimą.
Kompresinės kojinės būna įvairių ilgių, modelių, spalvų, jos skirstomos į skirtingas kompresines (suspaudimo) klases ir paskirtis. Profilaktinės kojinės yra lengvesnio suspaudimo nei gydomosios – gali būti 140 denų, 280 denų, 330 denų ar apspaudimas iki 18mmHg.
Jas gali dėvėti vyrai ir moterys. Lengvas profilaktinių kojinių spaudimas ties čiurna palaiko apsauginę
kojų venų funkciją, padeda išvengti patinimo, maudimo, nuovargio po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo.
SIGVARIS profilaktinių kojinių apspaudimas: 140D, 280D, 330D, 15-18mmHg. Tai – nepakeičiama priemonė:
- dirbantiems ilgo sėdėjimo ar stovėjimo reikalaujantį darbą. Ilgo sėdėjimo metu nedirba blauzdos raumenys, kraujotaka sulėtėja. Dažna to pasekmė – kojų sunkumas, nuovargis, skausmas.
- keliaujantiems (lėktuvu, automobiliu, autobusu). Ilgai trunkančių kelionių metu sutrinka kraujo apytaka kojose. Tai skatina venų ligų atsiradimą.
- nėščiosioms, nes nėštumas – vienas didesnių faktorių venų ligoms atsirasti. Jo metu pasikeičia kraujo tūris bei sudėtis, sumažėja kraujagyslių elastingumas, pablogėja kraujotaka dėl vis didėjančio vaisiaus svorio bei didėja apkrova kojoms dėl augančio būsimos mamytės svorio.
Jeigu jūs vertinate prabangius audinius, natūralų pluoštą ir gražią išvaizdą – „Sigvaris“ suteiks jums geriausią pasirinkimą.
“Sigvaris” kompresinių kojinių asortimentą rasite www.idemus.lt
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.