Kokios yra venų ligos?
/ 2019-05-09Indikacijos
Pacientų, sergančių venų ligomis, kojų venų vidinės sienelės susiplnėjusios, o nedideli vožtuvai yra pažeisti. Kai yra pažeistas, bet kurios giliujų ar paviršinių venų sistemos vožtuvas, atsiranda sąlygos kraujui tekėti atgal, kauptis kojų venose. Tai vadinama refliuksu.
Kai pažeisti tik paviršinių venų vožtuvai, giliosios venos paprastai susitvarko su padidėjusiu krūviu ir kraujo pernešimas į širdį nesutrinka. Kompensuodamos darbą venos išsiplėčia, todėl vožtuvai gali netinkamai užsidaryti. Kai taip atsitinka, pvz.: sunkios varikozės atveju, giliųjų venų sistema taip pat gali sutrikti. Kai kraujas nebenuteka iki širdies, periferinės venos neištuštėja net vaikščiojant. Kraujas užsistovi ir venose didėja kraujo spaudimas. Ši būklė vadinama lėtiniu venų nepakankamumu (LVN), dėl kurios gali pasireikšti edema, odos pakitimai ir kai kuriais atvejais atsiverti opos.
SIGVARIS medicininių kompresinių kojinių dėvėjimas ir judėjimas (vaikšiojimas) palengvins veninio kraujo grįžimą iš kojų, sumažins hipertenziją ir sulėtins ligos progresavimą. Paspauskite nuorodą, norėdami pamatyti konkrečią informaciją apie atitinkamą kompresinių kojinių taikymo sritį:
-Venų varikozė
-Giliųjų venų trombozė (GVT)
-Kojų opos
-Diabetas
-Limfedema
-Nėštumas
-Kelionės
Venų ligų požymiai ir simptomai
Priklausomai nuo sunkumo laipsnio, venų ligų ar lėtinių venų sutrikimų (LVS) simptomai yra:
-Sunkumo jausmas kojose.
-Kojų patinimas.
-Blauzdų skausmas arba mėšlungis
-Odos spalvos pakitimai.
-Balta atrofija.
-Dermatoliposklerozė.
-Dermatitas (odos problemos).
-Sausa arba šlapiuojanti egzema.
-Kojų venų opos (atviros žaizdos).
Ūminės venų ligos simptomai yra rimti sutrikimai, tokie kaip paviršinių (PVT) arba giliųjų venų trombozė (GVT). Šie sutrikimai paprastai atsiranda staiga be anksčiau egzistuojančių būklių/ligų. Taip pat juos gali sukelti lėtinė venų liga. (žr. "Lėtinė venų liga", "Ūminė venų liga").
Venų ligų priežastys
Venų ligų priežastys dar nėra aiškiai nustatytos. Atsižvelgiant į rizikos veiksnius, turime atskirti varikozę ir venų nepakankamumą.
Venų varikozės rizikos veiksniai:
- Genetinis polinkis (sergančių venų varikoze istorija šeimoje).
-Lytis (serga 1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų).
-Nėštumas (30% moterų venų varikozė išsivysto pirmojo nėštumo metu, o 55% moterų - antrojo nėštumo metu).
-Amžius (vyresni nei 50 metų turi didesnį polinkį sirgti venų varikoze).
Lėtinio venų nepakankamumo rizikos veiksniai:
-Profesijos, kai reikia ilgai sėdėti ar stovėti.
-Lytis (moterims dažniau vystosi edema).
-Nutukimas (LVN gali vystytis net ir be refliukso ar obstrukcijos venose).
-Amžius (vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę sirgti šia liga).

Ar galime gydyti venų ligas?
Pažeisti varikozinių venų vožtuvai negali būti pakeisti ar sutvarkyti. Paviršinių venų refliuksas gali būti atstatytas chirurginiu būdu pašalinus varikozines venas arba skleroterapijos būdu. Lėtinė venų liga, atsiradusi dėl giliųjų venų nepakankamumo, pvz.: potrombozinis sindromas, atskirais atvejais gali būti gydoma vožtuvų pakeitimu.
Lėtinė venų liga vystosi palaipsniui. Gydymą apima metodai, kurie padeda sumažinti "ambulatorinę venų hipertenziją". Flebologai - gydytojai, kurie specializuojasi venų ir limfinės sistemos ligų gydyme - sutinka, kad kompresinės kojinės yra pagrindinė venų ligos gydymo priemonė. Tai yra priežastis, dėl kurios medicininės kompresinės kojinės yra pripažįstamos kaip medicininė priemonė.


Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.