Sutrikusi kojų kraujotaka – opi ir pavojų kelianti problema
/ 2017-03-16
Venų varikozė – tai kojų venų išsiplėtimas, sukeliamas venų vožtuvų nepakankamumo ir nesandarumo. Tai sutrikimas, kuris vargina daugelį žmonių. Vieni kenčia dėl kojų patinimo, nuolatinio nuovargio ar skausmo, kiti jaučia estetinį diskomfortą. Dažniausiai ši liga paveikia kojų venas, nes ilgas stovėjimas arba vaikščiojimas padidina spaudimą venose.
Varikozę gali sukelti pačios įvairiausios priežastys: stovimas ar sėdimas darbas, nejudrus gyvenimo būdas, viršsvoris ir net vidurių užkietėjimas, o kartais venų vožtuvų sutrikimai būna įgimti. Neretai šia problema skundžiasi ir nėščiosios, nes tuo metu dėl padidėjusios gimdos dubens venos patiria didelį spaudimą.
Susirūpinti reikėtų, jei nuolat jaučiate sunkumą kojose, jas maudžia ar skauda, pačios kojos yra patinusios. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei vietas apie išsiplėtusias venas niežti. Laiku pradėti gydyti šį sutrikimą yra labai svarbu, nes negydomas jis gali komplikuotis į rimtas ligas, tokias kaip trofinės opos ar tromboflebitai – paviršinių venų uždegimas.
Giliųjų venų trombozė
Giliųjų venų trombozė pasireiškia kraujo krešuliu, kuris paprastai susidaro giliosiose kojų venose, ir gali
blokuoti kraujo pratekėjimą, sukeldama kojų skausmus ir patinimą. Paprastai tai nėra gyvybei pavojinga liga, tačiau, jei atitrūkęs kraujo krešulys pasieks plaučius ir užkimš vieną iš jų arterijų, pasireikš plaučių embolija, kuri gali baigtis mirtimi.
Giliųjų venų trombozę gali sukelti dvi priežastys iš trijų, esančios vienu metu:sulėtėjusi kraujotaka, padidėjęs kraujo krešėjimas, kuris gali būti paveldimas, ir venų sienelės pažeidimas arba uždegimas. Ši liga pasižymi stipriu kojų skausmu ar maudimu, gali ištinti blauzda, čiurna, pėda – ypač vienos kojos, liečiant kojos odą jaučiamas karšis, matomas paraudimas. Vis dėlto, beveik pusė žmonių, sergančių sergančiųjų giliųjų venų tromboze nejaučia jokių simptomų.
Ką daryti, norint pagerinti kraujotaką
Pirmiausia, apie ką turėtumėte savęs paklausti: ar pakankamai dėmesio skiriate sveikam gyvenimo būdui? Geriausiai kraujotaką gerinantis dalykas yra reguliari mankšta – pasivaikščiojimas, tiesiogine šių žodžių prasme, būtų jau pirmas žingsnis.
Rūkymas tirština kraują ir užkemša kraujagysles, tad jai turite problemų su kojomis, būtų pats laikas šio įpročio atsisakyti. Jei turite viršsvorio, jį sumažinę savo kraujotakai ir kojoms padarysite didžiulę paslaugą, nes mažų mažiausiai šioms teks mažiau papildomų apkrovų. Sveika mityba čia labai padės.
Pagerinti kraujotaką galite ir dėvėdami kompresines kojines. Jos skatina kraujo cirkuliaciją, taip sumažindamos varikozės, o taip pat ir giliųjų venų trombozės riziką. Specialus tokių kojinių mezgimas išgauna laipsnišką kojos spaudimą, kuris maksimaliai apspaudžia čiurną ir laipsniškai mažėja link kojos viršaus. Tokio pobūdžio kompresija suaktyvina kraujo ir limfos apytaką kojose.
„Sigvaris“ kompresinių kojinių asortimentą rasite www.idemus.lt
UAB „Idemus“ – Šiuolaikinėje ortopedijoje konsultuoja patyrę Lietuvos kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai). Plačiau apie konsultacijas Vilniuje sužinoti galite: Kraujagyslių chirurgų konsultacijos Vilniuje.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė


Gera savijauta nėra atsitiktinumas – tai kasdienių sprendimų rezultatas. Jei dienos pabaigoje jaučiate nugaros nuovargį, sustingimą ar įtampą, tai dažniausiai yra signalas, kad kūnas negauna to, ko jam reikia. Moksliniai tyrimai rodo, kad stuburo sveikata tiesiogiai susijusi su mūsų judėjimo įpročiais, laikysena ir atsistatymo kokybe. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai skatina ilgą sėdėjimą ir mažą fizinį aktyvumą, todėl nugaros problemos tampa vis dažnesnės. Tačiau gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Būtent mažais, bet nuosekliais įpročiais galima sukurti ilgalaikę geresnę savijautą.
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.