TESTAS: pasitikrinkite jums tenkantį pavojų kelionės metu
/ 2013-01-10|
|
Taškai |
|
Kelionė trunka ilgiau kaip 4 val. |
1 |
|
Jums daugiau nei 40 metų |
1 |
|
Jums daugiau nei 60 metų |
2 |
|
Turite antsvorio |
1 |
|
Vartojate hormonų preparatus |
1 |
|
Kojos tinsta ilgai keliaujant |
1 |
|
Giminėje kas nors sirgo tromboze |
1 |
|
Sergate venų varikoze |
2 |
|
Laukiatės |
2 |
|
Gimdėte mažiau nei prieš du mėnesius |
2 |
|
Sergate širdies ligomis |
2 |
|
Sergate ar anksčiau sirgote onkologinėmis ligomis |
2 |
|
Organizmas neseniai neteko daug skysčių dėl žarnyno veiklos sutrikimų |
2 |
|
Nešiojate gipsą ar turėjote operaciją per paskutinius du mėnesius |
2 |
|
Esate sirgę venų tromboze ar tromboembolija, sutrikęs kraujo krešėjimas |
3 |
REZULTATŲ APTARIMAS
0–2 taškai
Stenkitės kelionės metu kiekviena pasitaikiusia proga pajudėti, pamankštinti kojas. Gerkite pakankamai skysčių ir venkite alkoholio.
3–5 taškai
Rekomenduojama mūvėti kelionines kojines SIGVARISTRAVENO. Stenkitės kiekviena pasitaikiusia proga pajudėti, gerkite pakankamai vandens ar sulčių. Venkite alkoholinių gėrimų.
Daugiau nei 5 taškai
Didelis pavojus išsivystyti trombozei. Pasikonsultuokite su gydytoju dėl atsargumo priemonių. Gydytojas jums paskirs reikiamos kompresijos gydomąsias kojines ir vaistus.
Žiemos laikotarpis daugeliui žmonių tampa metas, kai pečių ir kaklo sritis pradeda jaustis sunkesnė, standesnė ir jautresnė. Šaltis, ilgesnis sėdėjimas, mažiau judėjimo ir padidėjęs stresas sukuria sąlygas įtampai kauptis būtent viršutinėje kūno dalyje. Mokslininkai pabrėžia, kad kaklo ir pečių juosta yra viena jautriausių zonų, nes ji tiesiogiai reaguoja į laikyseną, emocinę būseną ir kasdienius įpročius. Kai judėjimas tampa monotoniškas, o aplinkos temperatūra mažesnė, raumenys linkę greičiau įsitempti ir lėčiau atsipalaiduoti. Dėl to žiemos laikotarpiu ši kūno sritis reikalauja daugiau sąmoningo dėmesio.
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.