Vakarais kojos sunkios, patinusios, pavargusios? Jums reikalinga angiochirurgo konsultacija!
/ 2016-01-21
Nuovargis, kojų maudimas, tinimas – dažniausi negalavimai, atsirandantys dėl venų varikozės. Šios ligos požymius nesunkiai gali pastebėti ir pats žmogus. Ant kojų lyg voratinklis išryškėja kraujagyslių darinys, dažnai jis būna melsvos spalvos. Išsiplėtusios poodinės venos nėra vien kojas bjaurojanti liga. Tai gali būti rimtos ligos ženklas. Laiku negydant besiplečiančių venų, gali kietėti ir randėti kojų oda, ji tampa plona ir blizganti, gali atsiverti opos. Toks žmogus kur kas dažniau rizikuoja susirgti giliųjų venų tromboze bei tromboflebitu. Dėl šių priežasčių venose susidarę krešuliai gali nukeliauti į plaučius ir sukelti mirtį.
Jau pajutus pirmuosius venų varikozės simptomus, reikia kreiptis į kraujagyslių chirurgą, kuris paskirs gydymą, padės pasirinkti priemones, leidžiančias pristabdyti ligos progresavimą.
Jeigu susidūrėte su šia problema, nedelskite ir užsirašykite kraujagyslių chirurgo konsultacijai.
UAB IDEMUS – „Šiuolaikinė ortopedija“ konsultuoja patyrę Lietuvos kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai). Aukščiausios kvalifikacijos gydytojai profesionaliai ištirs Jūsų sveikatos būklę, greitai diagnozuos chirurgines bei su kraujotaka susijusias ligas ir pritaikys geriausią gydymą.
- „Šiuolaikinė ortopedija“ Viršuliškių g. 34 konsultuoja Med. dr. Marijus Gutauskas. Norėdami užsiregistruoti konsultacijai, skambinkite tel.: (85) 246 1493.
- „Šiuolaikinė ortopedija“ Vytauto g. 24 konsultuoja Med. dr. Raimundas Vaitkevičius. Norėdami užsiregistruoti konsultacijai, skambinkite tel.: (85) 271 5931.
Daugiau informacijos apie konsultuojančius gydytojus ir konsultacijų laiką rasite mūsų internetinėje svetainėje: www.idemus.lt
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė
Gera savijauta nėra atsitiktinumas – tai kasdienių sprendimų rezultatas. Jei dienos pabaigoje jaučiate nugaros nuovargį, sustingimą ar įtampą, tai dažniausiai yra signalas, kad kūnas negauna to, ko jam reikia. Moksliniai tyrimai rodo, kad stuburo sveikata tiesiogiai susijusi su mūsų judėjimo įpročiais, laikysena ir atsistatymo kokybe. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai skatina ilgą sėdėjimą ir mažą fizinį aktyvumą, todėl nugaros problemos tampa vis dažnesnės. Tačiau gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Būtent mažais, bet nuosekliais įpročiais galima sukurti ilgalaikę geresnę savijautą.
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.