Judėjimo nauda kūnui ir emocinei gerovei

Sveikas gyvenimo būdas prailgina gyvenimo trukmę. Reguliarus sportas ir mankšta yra būtini fizinei ir psichinei gerovei palaikyti. Tai taip pat aktyvus laisvalaikis padeda išvengti ligų, tokių kaip fibromialgija, nutukimas ir nugaros skausmas. Tačiau svarbu būti atsargiems ir atsakingai sportuoti ir užsiimti įvairia fizine veikla. Per didelis krūvis ir neatsakingas pratimų atlikimas gali labiau pakenkti nei sustiprinti, ypač tada, kai pasiruošimas nėra tinkamas. Klasikinis pavyzdys yra žmonės, kurie bėgimo metu persistengia ir siekia daugiau nei gali jų fizinis kūnas. Tokio pobūdžio situacijos gali sukelti kelių, sąnarių ir kitų kūno vietų problemas, kurias vėliau gali būti gydomos tik operacijų ir ilgų reabilitacijų metu.

Neseniai daktaras Manuelis Leyesas, Madrido „Cemtro“ klinikos ortopedijos skyriaus vadovas, patvirtino, kad „aukšto lygio profesionalus sportas nėra naudingas sveikatai“. Leyesas paaiškino, kad per daug intensyviai treniruojantis ir nuolat varžantis padidėja širdies aritmijos (nenormalaus širdies plakimo) tikimybė. Jis taip pat patvirtino, kad bėgimo varžybose besivaržantiems sportininkams atsiranda rimtų klubų ir kelių problemų.

Visų pirma, problema yra ta, kad sportininkai iškovoja pergales vardan savo sveikatos. Šis stresas, patiriamas kūno, yra viena iš priežasčių, kodėl daugelis aukščiausio lygio sportininkų patiria rimtas traumas, tokias kaip kryžminių raiščių plyšimas, įvairūs lūžiai ar raumenų patempimai. Įvairios sporto šakos dažnai turi įvairias specifines traumas: stiprūs sąnarių patempimai krepšininkams, raiščių plyšimai futbolininkams, o kito pobūdžio sportininkams gali sirgti osteoporoze.

Svarbu pabrėžti, jog fizinė veikla, judėjimas ir aktyvus laisvalaikis yra tinkamas kiekvienam. Sportas padeda išskirti endorfinus, gerinti kasdieninę savijautą, stiprinti kūną ir stabilizuoti emocinę būklę. Fizinė veikla padeda kovoti su stresu, nerimu ir netgi gali padėti susitvarkyti su daugeliu įvairių emocinių ir psichologinių iššūkių.

Svarbiausia yra rasti pusiausvyrą. Sėdimas gyvenimo būdas ir kasdieninis ritmas yra didžiulė daugelio ligų ir skausmų priežastis, o per didelis fizinis krūvis gali sukelti labai rimtų kūno sutrikimų. Kiekvieno kūnas yra skirtingas ir kiekvieno ribos yra individualios ir skirtingos, svarbu judėjimo ir aktyvaus laisvalaikio ritmą taip pat individualizuoti ir pritaikyti kiekvieno kūno galimybėms ir tokiu būdu palaipsniui didinti judėjimo laiką ir treniruočių intensyvumą.