Kaip spalvos veikia žmogų?
/ 2021-03-31
Spalvą suprantame, kaip vieną iš aplinkos objektyvių savybių, egzistuojančių nepriklausomai nuo žmogaus sąmonės ir jutimo organų. Matome spalvotą aplinką ir priimame tai, kaip kasdieninio gyvenimo būtinybę. Spalvos daro didelį poveikį matomų daiktų proporcijoms, dydžiams, estetiniam jų įvertinimui. Spalva veikia psichologiškai ir fiziologiškai. Raudonai spalvos kambaryje laikas bėga greičiau negu mėlynos, oranžinė spalva mažina agresyvumą, o arbata mėlyname puodelyje atrodys vėsesnė negu oranžiniame.
Spalvinio regėjimas – tai gebėjimas skirti šviesos bangų ilgį (skirtingas spalvas). Regėjimo procesas yra dinamiškas. Žmogaus akis suformuota tai gamtinei aplinkai, kurioje tenka gyventi. Žmogaus akis gali skirti apie 300 perėjimų nuo balčiausios iki juodžiausios spalvos, esant labai geram apšvietimui, net iki 600 perėjimų. Išlavinta žmogaus akis chromatinių spalvų ir atspalvių pagal jų toną, šviesumą ir sodrmą gali skirti iki trylikos tūkstančių.
Spalvos suvokimas paremtas gyvenimiškąja patirtimi, padedančia įvardinti tam tikrus spalvų būvius ar charakteristikas. Ugnies, saulės, stipriai įkaitinto metalo spalvos panašios į geltonų, oranžinių ir raudonų spalvų tonus, todėl jos suvokiamos kaip šiltos ar net karštos. Žydras baseino ar pietų jūros vanduo, ledo spalva asocijuojasi su vėsa ir šalčiu, todėl jos įvardijamos kaip šaltos.
Pagal psichologinį-emocinį poveikį spalvas būtų galima sugrupuoti taip:
Stimuliuojančios – visos šiltos spalvos: raudona, oranžinė, geltona ir jų įvairūs atspalviai: 1. raudona – kelianti energiją, aktyvi, aktyvizuoja visas organizmo funkcijas ir t.t.; 2. oranžinė – tonizuojanti, optimizuoja, šilta, gerina maisto įsisavinimą, gerina kraujo apytaką; 55 3. geltona – šviesiausia spalva, tonizuojanti, stimuliuoja regėjimą ir nervinę veiklą, kontaktuojanti, spinduliuojanti, jaunatviška, saulės ir gyvybės žemėje spalva.
Raminančios – šaltos arba vėsios spalvos. Jos mažina įtampą, susierzinimą: mėlyna – veikia raminančiai, atpalaiduojančiai, mažina tonusą, arterinį spaudimą. Psichologai mėlyną spalvą vadina „santarvės su savimi“ spalva. Žydra – erdvės spalva, kuri ramina, gaivina. Tai dvasingumo spalva, skatinanti psichinę veiklą, stiprinanti dvasines galias, mažinanti neigiamas emocijas. Šviesiai žalia –judėjimo, kintamumo ir gamtos spalva. Šioje spalvoje atsispindi gamtos gyvenimas, vystymosi, augimo, o tuo pačiu – atsargumo, rūpestingumo spalva. Ši spalva teigiamai veikia nervingus žmones.
Pavasaris – gyvybės ir spalvų laikas!
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.
Stuburo sveikata yra viena svarbiausių žmogaus geros savijautos sąlygų, tačiau kasdienėje rutinoje dažnai nepastebimai darome klaidas, kurios ilgainiui sukelia diskomfortą ar net lėtinį skausmą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į sveikatos specialistus. Dažniausiai šios problemos nėra susijusios su viena trauma – jos atsiranda dėl pasikartojančių judėjimo klaidų, netaisyklingos laikysenos ir per didelių apkrovų. Stuburas kasdien patiria mechaninius krūvius vaikštant, sėdint, keliant daiktus ar dirbant. Todėl net nedidelės kasdienės klaidos laikui bėgant gali sukelti ilgalaikius pokyčius. Norint išvengti šių problemų svarbu suprasti, kokiose situacijose stuburas patiria didžiausią apkrovą ir kaip ją sumažinti.