Kojų trombozė. Kaip atpažinti laiku?
/ 2021-05-17Venų ligos prasideda nepastebimai. Iš pradžių kojų odoje pastebimi kapiliarų tinkliukai, vėliau pasirodo venų mazgeliai. Venų trombozė išsivysto, kai prastai ima veikti venų vožtuvėliai. Tuomet venose ima didėti spaudimas, o dėl šio spaudimo dar labiau pažeidžiami vožtuvai. Kraujo sąstovis venose progresuoja, sandarumą praranda ir kiti, prieš tai buvę nepažeisti, vožtuvai. Sutrikus venose esančių vožtuvų veiklai, kraujas užsistovi, todėl venose didėja kraujo spaudimas. Dėl to venos plečiasi, ilgėja, susidaro poodinių mazgų.
Kojų venų trombozė – tai ūmus visiškas ar dalinis giliųjų kojų venų spindžio susiaurėjimas ir sutrikęs veninio kraujo nutekėjimas dėl kraujagyslėse susidariusių ir įstrigusių trombų. Tai yra daugiausiai gyvybių nusinešanti liga – nuo kraujagyslės sienelės atsiskyręs trombas gali nukeliauti į plaučius ir užkimšti jų kraujagyslę (tai vadinama plaučių embolija). Dažniausiai kojų venų trombozė įvyksta vyresnio amžiaus, mažai judantiems asmenims, neseniai patyrusiems didelės apimties operaciją, sergantiems ligomis ar naudojantiems medikamentus, didinančius kraujo krešėjimą.
Venų trombozės priežastys
Didžiausi venų tromboembolijos rizikos veiksniai yra ilgalaikė nejudra (skrydžių lėktuvu ar vairavimo metu), didžiosios operacijos, širdies ligos, nėštumas, pakaitinė hormonų terapija, rūkymas, netinkama mityba, nutukimas arba antsvoris, skysčių trūkumas, onkologinės ligos, paveldimi kraujo krešėjimo sutrikimai, ilgalaikis šalčio arba aukštos temperatūros poveikis, medžiagų apykaitos sutrikimai.
Kojų venų trombozės požymiai
Ligos simptomai gali apskritai nepasireikšti arba gali būti nežymūs. Svarbu stebėti kūno pokyčius ir laiku identifikuoti šiuos simptomus:
- besitęsiantys skausmai ir jautrumas spaudimui blauzdose, pakinklio duobėje ir/ ar šlaunyje;
- skausmų sustiprėjimas vaikštant, stovint;
- ryškus kojos patinimas, kai viena koja smarkiai skiriasi nuo kitos;
- blizganti, pamėlusi ar melsvai pilkos spalvos pažeista koja;
- jaučiamas temperatūros skirtumas pažeistoje kojoje ar kojose;
- išsiplėtusios ir išryškėjusios venos paviršiuje;
- vaikštant simptomai ryškesni nei gulint.
Gydymas ir profilaktika
Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti komplikacijų, ypač plaučių embolijos, riziką. Dar vienas tikslas − išvengti trombozės pasikartojimo. Šiems tikslams pasiekti gali būti naudojami kraują skystinantys vaistai, krešulius tirpdantys preparatai, kompresinės kojinės.
Siekiant išvengti kojų venų trombozės, būtina šalinti ir koreguoti rizikos veiksnius. Gali būti skiriama pneumatinė kompresija limfapresu, blauzdos raumenų elektrinis stimuliavimas, kompresinė terapija. Gydymo esmė – apspaudžiant galūnę, mažinti veninio kraujo kiekį, didinti jo tekėjimo greitį, paspartinti kapiliarinę kraujotaką. Ilgai gulint ar kitais padidintos rizikos atvejais (po operacijų) rekomenduojamos Sigvaris THROMBO priešembolines kojines iki kelių arba iki šlaunies viršaus. Šios kompresinės kojinės turi laipsninę kompresiją, stipriausią ties čiurna ir tolygiai mažėjančią į viršų.
Pasirūpinkime kojų sveikata šiandien!



Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.
Stuburo sveikata yra viena svarbiausių žmogaus geros savijautos sąlygų, tačiau kasdienėje rutinoje dažnai nepastebimai darome klaidas, kurios ilgainiui sukelia diskomfortą ar net lėtinį skausmą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į sveikatos specialistus. Dažniausiai šios problemos nėra susijusios su viena trauma – jos atsiranda dėl pasikartojančių judėjimo klaidų, netaisyklingos laikysenos ir per didelių apkrovų. Stuburas kasdien patiria mechaninius krūvius vaikštant, sėdint, keliant daiktus ar dirbant. Todėl net nedidelės kasdienės klaidos laikui bėgant gali sukelti ilgalaikius pokyčius. Norint išvengti šių problemų svarbu suprasti, kokiose situacijose stuburas patiria didžiausią apkrovą ir kaip ją sumažinti.