Kaklo skausmas - kada verta susirūpinti?

Kaklo skausmas, dar vadinamas cervikalgija, yra viena dažniausių šiuolaikinių sveikatos problemų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria didžioji dalis žmonių. Kaklas yra sudėtinga ir itin judri stuburo dalis, atliekanti svarbią funkciją – jis išlaiko galvos svorį, leidžia judėti įvairiomis kryptimis ir tuo pačiu saugo gyvybiškai svarbias nervų struktūras. Dėl šios priežasties net ir nedideli funkciniai sutrikimai ar raumenų pertempimai gali sukelti nemalonų diskomfortą ar net stiprų skausmą. Pagal trukmę kaklo skausmas skirstomas į ūmų, trunkantį iki trijų mėnesių, ir lėtinį, kai simptomai išlieka ilgiau nei tris mėnesius.

Kaklo skausmo pobūdis gali būti labai įvairus – nuo lengvo maudimo ar tempimo jausmo iki stipraus, deginančio ar duriančio skausmo. Dažnai skausmą lydi kaklo raumenų įtampa, judesių apribojimas, sustingimas. Kai kuriais atvejais skausmas gali plisti į pečius, rankas, plaštakas ar net galvą ir sukelti galvos skausmą. Skausmas kaukolės pamate kartais pasireiškia kartu su rankų silpnumu, dilgčiojimu ar tirpimu, o tai gali signalizuoti nervinių struktūrų dirginimą ar užspaudimą.

Manoma, kad periodiniais kaklo skausmais skundžiasi apie trečdalis suaugusiųjų, o šiuolaikinėje visuomenėje ši problema tampa vis aktualesnė dėl pasikeitusio gyvenimo būdo. Vienos dažniausių kaklo skausmo priežasčių yra kaklo raumenų patempimas ar pertempimas, osteochondrozė, tarpslankstelinių diskų degeneraciniai pakitimai bei netaisyklinga laikysena. Ilgas darbas kompiuteriu, naudojimasis išmaniuoju telefonu nuleidus galvą, sėdimas darbas be pertraukų ar miegas nepatogioje padėtyje su netinkama pagalve dažnai sukelia nuolatinę kaklo raumenų įtampą.

Tam tikros profesijos taip pat padidina kaklo skausmo riziką. Dažniau šiais negalavimais skundžiasi biuro darbuotojai, kirpėjai, mašinų operatoriai, dailidės ir kiti asmenys, kurių darbas susijęs su pasikartojančiais judesiais, ilgu galvos palenkimu ar statiška kūno padėtimi. Kaklo skausmas gali atsirasti ir dėl traumų, pavyzdžiui, po automobilio avarijų, taip pat sergant uždegiminėmis ar reumatinėmis ligomis, reumatoidiniu artritu ar kitomis sisteminėmis ligomis. Kai kuriais atvejais skausmas pasireiškia be aiškios priežasties ir yra vadinamas nespecifiniu kaklo skausmu.

Nors dažniausiai kaklo skausmas nėra pavojingas ir per kelias dienas ar savaitę praeina savaime, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją. Reikėtų sunerimti, jei skausmas stiprėja, nepraeina, atsiranda rankų ar kojų silpnumas, tirpimas, nuolatinis dilgčiojimas, sutrinka šlapinimasis arba kaklo skausmas pasireiškia po traumos ar sergant kitomis sunkiomis ligomis. Tokiais atvejais būtinas išsamus ištyrimas ir individualiai parinktas gydymas.

Kaklo skausmo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir intensyvumo. Ūminiu laikotarpiu dažnai rekomenduojama sumažinti kaklo apkrovą, vengti skausmą provokuojančių judesių, taikyti šaldymo ar šildymo kompresus. Pirmosiomis dienomis tinka šaltis, vėliau – šiluma, padedanti atpalaiduoti raumenis. Taip pat gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tačiau ilgalaikis jų vartojimas turi būti kontroliuojamas dėl galimo šalutinio poveikio.

Esant užsitęsusiam ar lėtiniam kaklo skausmui, ypač svarbi tampa kineziterapija, kaklo raumenų stiprinimas, tempimo pratimai, masažai, fizioterapinės procedūros ar akupunktūra. Reguliari mankšta padeda atkurti raumenų balansą, pagerinti kraujotaką ir sumažinti pasikartojančių skausmų riziką. Taip pat rekomenduojama mažinti emocinį stresą, nes nuolatinė įtampa dažnai tiesiogiai veikia kaklo ir sprando raumenis.

Svarbi kaklo skausmo gydymo ir profilaktikos priemonė yra ortopediniai kaklo įtvarai. Minkštas kaklo įtvaras dažniausiai skiriamas esant raumenų ir raiščių patempimams, osteochondrozei, kreivakaklystei ar reabilitacijos laikotarpiu po traumų. Jis padeda sumažinti raumenų įtampą, riboja skausmingus judesius ir suteikia kaklui atramą. Sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, po operacijų ar patyrus slankstelių lūžius ar išnirimus, naudojamas filadelfijos tipo kaklo įtvaras, kuris užtikrina efektyvią kaklo imobilizaciją. Kai kuriais atvejais gydytojai rekomenduoja minkštą kaklo įtvarą dėvėti ne tik dieną, bet ir naktį.

Ne mažiau svarbi kaklo skausmo prevencijos dalis – ergonomiška darbo ir poilsio aplinka. Dirbant kompiuteriu monitorius turi būti akių lygyje, kad nereikėtų nuolat lenkti ar kelti galvos. Ilgai sėdint būtina daryti pertraukas kas 15–20 minučių ir šiek tiek pajudėti. Skaitydami ar dirbdami prie stalo venkite laikyti galvą nuleistą, nes tokia padėtis sukelia papildomą apkrovą kaklo ir sprando raumenims.

Asmenims, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami, rekomenduojama naudoti viskoelastinę taisyklingos laikysenos pagalvę. Ji palaiko stuburą, sumažina kaklo, pečių ir nugaros raumenų įtampą, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną ir suteikia didesnį komfortą. Tinkama miego pagalvė ir čiužinys taip pat atlieka svarbų vaidmenį – rekomenduojama vengti miego ant pilvo ir rinktis kaklui pritaikytą pagalvę.

Kasdienė fizinė veikla, taisyklinga laikysena, ergonomiška darbo vieta, kaklo raumenų mankšta ir tinkamai parinktos ortopedinės priemonės leidžia ne tik sumažinti kaklo skausmą, bet ir užkirsti kelią jo pasikartojimui. Svarbiausia – nelaukti, kol skausmas taps lėtinis, ir laiku imtis prevencinių priemonių, kurios padeda išsaugoti kaklo sveikatą ir gyvenimo kokybę.