Sveiki keliai – komfortiškas judėjimas!
/ 2021-10-27Keliai yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų kūno sąnarių. Profesionalūs sportininkai ar mėgėjai nuolat patiria įvairias traumas: joms įtaką daro per didelis krūvis, prasta kūno mechanika ar įvairios ligos ar sutrikimai. Kaip galima pasirūpinti keliais? Kokios galimos kelių traumos ir kaip jas gydyti?
Kelio judesių apliutudė
Keliai susilenkia, pasisuka, išsitempia ir atsipalaiduoja – visi šie veiksmai seka aktyviai sportuojant, judant gamtoje ar keliaujant. Kelių sąnariai, įskaitant kaulus, raiščius, sausgysles ir kremzles, sugeria didžiulį kiekį įtampos. Dažnai papildomą įtampą sukelia viršsvoris, prasta fizinė būklė ar netinkamas apšilimas prieš treniruotę – tai sąlygos atsirasti įvairioms kelių traumoms ir skausmui.
Deja, kelio skausmas ir disfunkcija progresuoja itin greitai netaikant gydymo. Įprasti gebėjimai vaikščioti, dirbti, atlikti įprastus namų ruošos darbus, sportuoti ir būti savarankiškiems gali būti apriboti – staiga patyrus ūmią traumą arba laikui bėgant ar sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis.
Kelių būklė gali pagerėti taikant nuolatinę priežiūrą namuose: procedūros keliams, sportas ir fizinis judėjimas gelbsti net sudėtingose situacijose. Taip pat gali pagelbėti nuolatinė gydytojo priežiūra – ortopedas suteikia efektyvią ir tinkamą priežiūrą patyrus traumą ar profilaktikos metu. Fizinė terapija, kamieninių ląstelių transplantacija ir įvairios injekcijos ar sąnarių keitimo operacijos yra veiksmingos gydymo galimybės, tačiau tai reikalinga tik itin sudėtingų atveju metu.
Dažni kelių sužalojimai
Jei dažnai patiriate kelių traumas ar jaučiate reguliarų skausmą – tikėtina, jog reikėtų atidžiai pažvelgti į šią problemą. Jei nuolat ar dažnai:
- Kelis paraudęs
- Patinęs
- Jautrus prisilietimams
- Nestabilus, silpnas
- Sunku išlaikyti didesnį svorį
- Vizualiai atrodo deformuotas
- Girdimas traškėjimas judant.
Kelių traumų priežiūra sportuojant
Nedidelis kelio traumos skausmas ar sužalojimas gali būti malšinamas nuskausminamaisiais vaistais ar tepalu, geliu, kurių pagalba skaudama vieta šaldoma ir neutralizuojamas skausmas. Be vaistų, pirmiausia kviečiame pabandyti kitus būdus:
- Poilsis – sumažintas aktyvumo lygis ir poilsis patogioje pozicijoje gali padėti sumažinti skausmą
- Ledas – skaudamos vietos šaldymas skatina ne tik skausmo mažinimą, bet ir traumos gijimą
- Elastinis tvarstis arba kelio įtvaras – padeda stabilizuoti kelį, sumažinti judesių ampliutudę ir skatinti gijimą
- Pažeisto kelio pakėlimas virš širdies lygio – sumažina tinimą ir „karštį“ skaudamoje vietoje.
Taip pat siūloma:
- Atidžiai sekti kūno svorį – nuolatinė stebėsena padeda sumažinti kelių, klubų ir kojų įtampą, patiriamą dėl viršsvorio
- Individualizuotos treniruotės su treneriu ar kineziterapeutu, siekiant didinti kojų raumenis ir ištvermę
- Tempimo pratimai prieš aktyvią fizinę veiklą ar treniruotę, ypač sutelkiant dėmesį į šlaunies keturgalvius raumenis
- Papildykite sportą ar judėjimo laiką papildomomis veiklomis, kurios itin naudingos keliams: plaukimas, važiavimas dviračiu ir ėjimas
- Naudokite tinkamus treniruoklius ir kitą sporto įrangą, įskaitant kokybišką avalynę ir sporto aprangą.
-
-
-

Elastinis kelio įtvaras Orliman TheraGo 487
Sena kaina: 72,00 €
Special Price 43,20 €
-
-
-
-

-
-
-
-
-




Žiemos laikotarpis daugeliui žmonių tampa metas, kai pečių ir kaklo sritis pradeda jaustis sunkesnė, standesnė ir jautresnė. Šaltis, ilgesnis sėdėjimas, mažiau judėjimo ir padidėjęs stresas sukuria sąlygas įtampai kauptis būtent viršutinėje kūno dalyje. Mokslininkai pabrėžia, kad kaklo ir pečių juosta yra viena jautriausių zonų, nes ji tiesiogiai reaguoja į laikyseną, emocinę būseną ir kasdienius įpročius. Kai judėjimas tampa monotoniškas, o aplinkos temperatūra mažesnė, raumenys linkę greičiau įsitempti ir lėčiau atsipalaiduoti. Dėl to žiemos laikotarpiu ši kūno sritis reikalauja daugiau sąmoningo dėmesio.
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.