Kompensuojami gaminiai
Šiuolaikinės ortopedijos centre dirba ortopedai-technologai, standartinius kompensuojamus gaminius (įtvarus) pritaikantys vietoje.
Užsakymai kompensuojamoms bei įsigyjamoms paciento lėšomis individualiai gaminamoms ortopedijos priemonėms bei kompensuojamoms serijinėms ortopedijos priemonėms priimami tik su gydytojo siuntimu, adresu: Viršuliškių g. 34, Vilnius.

PAGRINDINIAI ORTOPEDINIŲ GAMINIŲ KOMPENSAVIMO PRINCIPAI
Patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. vasario 15 d. įsakymo Nr.V-217 redakcija)
Valstybės parama ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti teikiama visiškai ar iš dalies kompensuojant pagal užsakymą ir serijiniu būdu gaminamų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidas.
Teisę į valstybės paramą ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti turi tik apdraustieji.
Ortopedijos techninės priemonės skiriamos šia tvarka:
3.1. Ortopedijos technines priemones skiria šių kvalifikacijų gydytojai, neviršydami savo kompetencijos:
- gydytojas ortopedas traumatologas;
- fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
- gydytojas neurologas, gydytojas vaikų neurologas;
- gydytojas reumatologas;
- gydytojas chirurgas/ vaikų chirurgas;
- gydytojas neurochirurgas;
- plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
3.2. Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos gydytojai specialistai, nurodyti 3.1 punkte, jei ortopedijos techninės priemonės bazinė kaina ne didesnė kaip 290 balo;
3.3. Antrinio arba tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos gydytojai specialistai, nurodyti 3.1 punkte, jei ortopedijos techninės priemonės bazinė kaina ne didesnė kaip 580 balo;
3.4. Antrinio arba tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos gydytojų konsiliumas, dalyvaujant ortopedijos techninę priemonę skiriančiam gydytojui specialistui, nurodytam 3.1 punkte, jei šios priemonės bazinė kaina didesnė kaip 580 balo;
4. Skiriant kojų protezines sistemas būtina įvertinti paciento mobilumo lygį, vadovaujantis šiomis nuostatomis:
4.1. I mobilumo lygį atitinkanti paciento būklė (savarankiškumas ir judrumas): pacientas beveik visiškai nesavarankiškas, gebėjimas vaikščioti sutrikęs.
Protezo paskirtis ir judėjimo aplinka – užtikrinti minimalų, lėtą judėjimą namų aplinkoje, lygiu grindiniu, saugų stovėjimą vietoje, palengvinti persikėlimą iš vietos į vietą, vaikščiojimą kitam prižiūrint.
Judėjimo atstumas – pacientas gali eiti ne daugiau kaip 50 metrų lygiu paviršiumi, naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis: vaikštynėmis, dviem ramentais ar lazdelėmis, vienu ramentu ar lazdele,
4.2. II mobilumo lygį atitinkanti paciento būklė (savarankiškumas ir judrumas): pacientas vidutiniškai savarankiškas, silpnai vaikšto.
Protezo paskirtis ir judėjimo aplinka:
a) užtikrinti gerą judėjimą namų aplinkoje lygiu ir nelygiu paviršiumi. Judėjimo trukmė ir atstumas priklauso nuo paciento būklės;
b) užtikrinti minimalų judėjimą lauko sąlygomis, laiptais.
Judėjimo atstumas – pacientas gali eiti 50 ir daugiau metrų žemės paviršiumi geromis oro sąlygomis, naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis: dviem ramentais ar lazdelėmis, vienu ramentu ar lazdele,
4.3. III mobilumo lygį atitinkanti paciento būklė (savarankiškumas ir judrumas): pacientas šiek tiek nesavarankiškas.
Protezo paskirtis ir judėjimo aplinka – užtikrinti nevaržomą, saugų judėjimą darbo ir laisvalaikio metu namų ar lauko aplinkoje bet kokiu paviršiumi.
Judėjimo atstumas – pacientas gali nueiti daugiau kaip 50 metrų: be pagalbinių priemonių, galima viena pagalbinė priemonė (lazdelė ar ramentas),
4.4. IV mobilumo lygį atitinkanti paciento būklė (savarankiškumas ir judrumas): pacientas savarankiškas, normaliai vaikšto be pagalbinių priemonių.
4.5. V mobilumo lygį atitinkanti paciento būklė (savarankiškumas ir judrumas): pacientas savarankiškas, gerai vaikšto be pagalbinių priemonių.
Protezo paskirtis – užtikrinti nevaržomą dinaminį judėjimą, aktyvų gyvenimo būdą, sportinę, darbinę veiklą. Judėjimo aplinka – neribota. Judėjimo trukmė ir atstumas – neriboti.
5. Gydytojas medicinos dokumentų išraše (forma 027/a) ar asmens sveikatos istorijoje (forma 025/a) pažymi, kokios ortopedijos techninės priemonės skiriamos apdraustajam pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas medicinines indikacijas ir nurodo tų priemonių charakteristikas. Medicinos dokumentų išrašas ar gydytojo įrašas asmens sveikatos istorijoje galioja ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo įrašymo dienos.
KOMPENSAVIMO DALIS
| 1001 proc. bazinės kainos kompensuojama |
- asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, bei asmenims, kuriems yra sukakęs senatvės pensijos amžius ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; - vaikams; - valstybės remiamiems asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą. |
| 802 proc. bazinės kainos kompensuojama |
- iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarkayra nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis; - asmenims, kuriems yra sukakęs senatvės pensijos amžius; - kitiems apdraustiesiems, kurių gydymui, medicininei reabilitacijai ir ligos prevencijai būtinos ortopedijos techninės priemonės. |
KOMPENSAVIMO PERIODIŠKUMAS
| Kojų protezinės sistemos I mobilumo lygio pacientams | Pakartotinai neskiriama |
| Kojų protezinės sistemos II mobilumo lygio pacientams | Ne dažniau nei kas 4 metus |
| Rankų protezinės sistemos Kojų protezinės sistemos III, IV ir V mobilumo lygio pacientams |
Ne dažniau nei kas 3 metus |
| Pirminiai galūnių protezai po galūnės amputacijos ar reamputacijos. | Vieną kartą |
| Pėdos įtvarai | Ne dažniau nei kas metus, sergantiems cukriniu diabetu - ne dažniau nei kas pusmetį |
| Krūtų protezai | Ne dažniau nei kas 1 metus |
| Pagal užsakymą individualiai gaminamos ortopedijos techninės priemonės (įtvarai) ir serijiniu būdu gaminamos ortopedijos techninės priemonės (įtvarai) – suaugusiesiems ne dažniau nei kas dvejus metus, vaikams – ne dažniau nei kas metus (išskyrus pakartotinius susirgimo ar traumos atvejus) | |
There are no products matching the selection.



Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.
Stuburo sveikata yra viena svarbiausių žmogaus geros savijautos sąlygų, tačiau kasdienėje rutinoje dažnai nepastebimai darome klaidas, kurios ilgainiui sukelia diskomfortą ar net lėtinį skausmą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į sveikatos specialistus. Dažniausiai šios problemos nėra susijusios su viena trauma – jos atsiranda dėl pasikartojančių judėjimo klaidų, netaisyklingos laikysenos ir per didelių apkrovų. Stuburas kasdien patiria mechaninius krūvius vaikštant, sėdint, keliant daiktus ar dirbant. Todėl net nedidelės kasdienės klaidos laikui bėgant gali sukelti ilgalaikius pokyčius. Norint išvengti šių problemų svarbu suprasti, kokiose situacijose stuburas patiria didžiausią apkrovą ir kaip ją sumažinti.