Kelio traumos: sąnario fiksavimas, stabilizavimas ir apsauga
/ 2017-05-15
Gali atrodyti, kad kelio skausmas paveikia tik vyresnio amžiaus žmones, tačiau skausmas gali užklupti netikėtai, įvairiame amžiuje ir pačiose netinkamiausiose situacijose. Nesvarbu, ar tai dėl artrito ar traumos, svarbu nustatyti priežastį, kas sukėlė kelio skausmą. Skausmas, patinimas, jaučiamas diskomfortas gali trukdyti atlikti kasdienes veiklas, sportuoti, vaikščioti ar tiesiog gali kilti sunkumų atsistojant iš sėdimos padėties. Kelio sąnario skausmas neturėtų būti ignoruojamas, nes tai gali reikšti rimtesnę kelio traumą.
Traumos dažniausiai patiriamos sporto metu, autoavarijose, kasdienėje veikloje – nukritus, staigiai pasukus koją. Labai dažnai pasitaikanti kelio sąnario trauma - raiščių ir sausgyslių sužalojimai. Sporto ir didelio krūvio metu labai dažnai pažeidžiamas priekinis kryžminis raištis. Trauma įvyksta kuomet atliekamas staigus sukamasis judesys per kelio sąnarį. Kitos dažnai pasitaikančios kelio sąnario traumos: lūžiai, išnirimas, raumenų, sausgyslių, raiščių patempimai, menisko pažeidimas, girnelės kremzlės suminkštėjimas (chondromaliacija) ir kt. Daugeliu atvejų traumos apima ne vieną kelio sąnario struktūrą.
Kelio sąnario pažeidimo/traumos gydymas priklauso nuo priežasties. Kelio sąnario įtvarai rekomenduojami kaip gydymo ir traumų profilaktikos priemonės. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti kelio sąnario operaciją. Pooperaciniu laikotarpiu taip pat patariama nešioti kelio įtvarus, kurie tvirtai imobilizuoja, neleidžia kojai lenktis per sąnarį.
Kelio įtvarai
Patinimas ir skausmas - tai pirmieji požymiai rodantys, kad kelio sąnarys yra pažeistas. Reikia laiku ir tiksliai diagnozuoti kelio sąnario pažeidimus ir nedelsiant tinkamai gydyti.
Kuomet pažeidžiamas meniskas, plyšta raiščiai, gali prireikti ilgalaikio gydymo bei kelio sąnario imobilizavimo. Kelio sąnarį rekomenduojama imobilizuoti įtvaru. Renkantis kelio įtvaro modelį, svarbu atsižvelgti į patirtos traumos sunkumą.
Po sunkių traumų ar lūžių dedamas kojos imobilizatorius, kuris išlaiko visą koją vienoje pozicijoje. Esant
sąnario skausmams, įgytam raiščių nestabilumui rekomenduojamas įtvaras su metaliniais šoniniais sutvirtinimais. Toks kelio įtvaras suteikia kelio sąnariui stabilumo. Elastiniai kelių įtvarai rekomenduojami esant lengviems kelio sužalojimams, sumušimams, patempimams, kai reikia švelniai prilaikyti pažeistą ar skaudamą sąnarį.
Aktyvios veiklos stoka sąnarius tarsi apmarina, todėl reikia reguliarai mankštinti jų neapkraunant. Mankštos metu, esant artrozei, artritui, kelio sąnario skausmams, rekomenduojami neopreniniai įtvarai, kurie apsaugo kelio sąnarį ir suteikia termokompresiją.
Daugiau priemonių, skirtų kelio sąnariui rasite UAB IDEMUS parduotuvėse „Šiuolaikinė ortopedija“ Viršuliškių g. 34, ir Vytauto g. 24, Vilniuje, taip pat internetinėje parduotuvėje www.idemus.lt. Parduotuvėse galite įsigyti įtvarų potrauminiam periodui, traumų profilaktikai sportuojant ir dirbant, įvairių priemonių sportui, reabilitacijai, slaugai, prekių nėščiosioms, SIGVARIS kompresinių kojinių ir pėdkelnių venų ligų gydymui bei profilaktikai.
UAB IDEMUS konsultuoja patyrę Lietuvos vaikų ir suaugusių ortopedai-traumatologai, kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai). Plačiau apie konsultacijas Vilniuje ir kituose miestuose sužinoti galite www.idemus.lt.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė


Žiemos laikotarpis daugeliui žmonių tampa metas, kai pečių ir kaklo sritis pradeda jaustis sunkesnė, standesnė ir jautresnė. Šaltis, ilgesnis sėdėjimas, mažiau judėjimo ir padidėjęs stresas sukuria sąlygas įtampai kauptis būtent viršutinėje kūno dalyje. Mokslininkai pabrėžia, kad kaklo ir pečių juosta yra viena jautriausių zonų, nes ji tiesiogiai reaguoja į laikyseną, emocinę būseną ir kasdienius įpročius. Kai judėjimas tampa monotoniškas, o aplinkos temperatūra mažesnė, raumenys linkę greičiau įsitempti ir lėčiau atsipalaiduoti. Dėl to žiemos laikotarpiu ši kūno sritis reikalauja daugiau sąmoningo dėmesio.
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.