EKSPERTO KOMENTARAS. Kas yra plantarinis fasciitas?
/ 2022-06-30Ar žengiant pirmuosius žingsnius ryte jaučiate diegiantį skausmą ties kulnu? Ilgiau pasivaikščiojus jaučiamas palengvėjimas, tačiau aktyvaus judėjimo metu ir vėl stipriai skauda? Tikėtina, jog skaudamą vietą kamuoja plantarinis fasciitas. Pėdos kaulai sudaro lanką, kuris vaikščiojant remiasi į žemę daugiausia padikaulių galvutėmis ir kulnikaulio atramine dalimi. Lanką įtemptą laiko raiščių, raumenų ir jų sausgyslių sistema ir stiprus, tvirtas skaidulinio audinio darinys, prasidedantis nuo kulnikaulio ir nutįstantis per visą padą pirštų link – pado fascija. Šios ir dar kai kurios kitos struktūros yra labai svarbios pėdos jėgai, lankstumui, atraminei ir amortizacinei funkcijai palaikyti.
Pėdai patiriant itin didelį fizinį krūvį (o dažnai ir padidėjus kūno svoriui, pradėjus dirbti stovimą darbą visą dieną ir t.t.), suprastėja bendras raumenų ir raiščių sistemos tonusas (nutraukus aktyvų sportą, ilgą laiką nejudant dėl ligos ar kitų aplinkybių, ilgai sergant), pėdos lankas nuvargsta, žemėja ir dėl šių priežasčių stipriai įtempiama pado fascija bei kulnikaulio apatinėje srityje, siauriausioje prisitvirtinimo vietoje, siunčia pirmuosius signalus – ryte žengiant pirmuosius žingsnius arba aktyvaus judėjimo metu jaučiamas aktyvus, maudžiantis skausmas, dūrimas kulno srityje, kuris itin apsunkina įprastą vaikščiojimą.
Patiriant kulno skausmus, nuolatinį dūrimą, pėda pradedama statyti netaisyklingai, siekiant išvengti nemalonių pojūčių. Netaisyklinga pėdos pozicija judant gali sukelti blauzdos, kelio raumens, o vėliau ir klubo sąnario, maudimą ir skausmą. Gydymo būdas priklauso nuo ligos pažengimo stadijos bei tikrųjų ligos priežasčių, kurias nustato gydytojas ortopedas. Dažnai siūloma koreguoti aktyviai dėvimos avalynės įdėklą (vidpadį) arba padą – šis būdas gelbsti išlaikyti tinkamą pėdos poziciją judėjimo metu. Taip pat dažnai siūloma mankštinti, masažuoti pėdas, blauzdas kartu su fizioterapeuto ar kineziterapeuto pagalba, sudarius atitinkamą sveikatinimo planą. Taip pat rekomenduojama į pagalbą pasitelkti ir atitinkamas fizioterapines procedūras, kurios gelbsti stabdant ligos progresą. Jei aukščiau išvardinti būdai nepadeda, siūloma tabletės nuo skausmo ar į skaudamą vietą leidžiami vaistai, retesniu atveju – chirurginė operacija.
Kulno skausmas – dažniausiai pagydomas. Plantarinis fasciitas – viena iš dažnesnių, tačiau anaiptol ne vienintelė skausmo priežastis. Panašų maudimą ar skausmą gali sukelti Achilo sausgyslės problemos, sausgyslių tepalinių maišelių uždegimai, kulnikaulio augliai, prie kulno esančių sąnarių ligos bei kitos priežastys. Jaučiant pirmąjį maudimą ar skausmą kulno srityje, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, kurio pagalba nustatoma tikroji skausmo priežastis ir sudaromas atitinkamas gydymo planas. Taip pat svarbu – profilaktika. Tinkamas rūpestis pėdomis padeda išvengti potencialių negalavimų: pratimų serija, kurios metu vaikščiojama pasistiebus, ant kulnų, išorinių bei vidinių pėdų skliautų po keletą kartų, vaikščiojimas basomis įvairiomis dangomis, šokinėjimas, važinėjimas dviračiu. Rekomenduojamas ir profilaktinis pėdų masažas, naudojant masažuoklius ar rankomis – padeda sumažinti dienos metu susikaupusią įtampą ir atpalaiduoti raumenis. Bene svarbiausias aspektas – patogi ir tinkama avalynė, kurios pagalba dažnai išvengiama įvairių pėdų problemų. Svarbu ir tinkamas svorio reguliavimas, kad pėdų skliautų neslėgtų papildomas, didesnis svoris nei turėtų.
Autorius: "Šiuolaikinės ortopedijos" ortopedė-technikė Violeta Pašukonienė




Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.