Osgudo-Šlaterio liga suaugusiems: gydymas ir prevencija
/ 2018-10-18
1903 m. gydytojai Robert Osgood ir Carl Schlatter pirmą kartą aprašė Osgudo-Šlaterio ligą (Osgood-Schlatter Disease), pripažindami pacientų jaučiamus simptomus, tokius kaip skausmas po keliu, patinimas, guziukas žemiau kelio. Gydytojai nustatė, kad Osgudo-Šlaterio liga yra su augimu susijusi problema, su kuria susiduria vyresni vaikai ir paaugliai, ypač tie, kurie sportuoja. Pagrindiniai šios ligos simptomai paprastai praeina iki 18 metų amžiaus, arba paaugliui nustojus augti. Negydoma liga gali palikti nuolatinį neskausmingą guzą žemiau kelio. Po pasveikimo apie 60% suaugusiųjų, kurie kadaise patyrė Osgudo-Šlaterio ligą paauglystėje, jaučia kelio skausmą. Šia liga gali susirgti ir vaikai, ir suaugusieji, jei jie dalyvauja pasikartojančiose fizinėse ir sporto veiklose, įskaitant krepšinį, tinklinį, futbolą, ledo ritulį ir kt.
Simptomai
Osgudo-Šlaterio liga – tai blauzdikaulio priekinės viršutinės dalies kaulėjimo sutrikimas. Ligos metu išsivysto uždegimas toje vietoje, kur girnelės sausgyslė tvirtinasi prie blauzdikaulio. Jos pagrindinis simptomas – kelio skausmas priekinėje dalyje, kurį sukelia traumos metu galimas dalinis blauzdos kremzlės atplyšimas. Skausmas sustiprėja bėgant, ilgiau pasivaikščiojus (ypač lipant laiptais, pritūpus, atsiklaupus, lenkiant kelį). Taip pat atsiranda patinimas, kaulinis išgaubimas blauzdikaulio šiurkštumos srityje, dažniausiai po mikrotraumos, patirtos iki galutinai susiformuoja blauzdikaulio gumburai.
Skausmas, kai kuriems žmonėms, gali būti laikinas, tačiau dauguma jį jaučia kelis mėnesius. Šiai ligai būdingas skausmo terminas yra nuo 6 iki 18 mėnesių. Skausmas gali būti lengvas, neintensyvus, kuris trunka tik sportuojant, arba gali būti nuolatinis, kuris riboja reguliarų dalyvavimą sporto veikloje. Dažniausiai skausmas atsiranda tik vienoje kojoje, žemiau kelio sąnario, o maždaug 20 – 30% atvejų yra pažeidžiami abu keliai.
Gydymo metodai ir prevencijos būdai, kurie padeda vaikams ir suaugusiesiems!
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Prevencija: prieš sportuojant, ypač prieš atliekant pratimus, susijusius su šlaunies keturgalviu raumeniu, blauzdos raumenimis, šlaunį lenkiančiais raumenimis, būtinas apšilimas. Labai svarbu sporto metu naudoti kokybiškas sporto priemones, įrangą, jeigu reikia kelio įtvarą sportui, taip pat pasirinkti tinkamą treniruočių intensyvumą ir pratimų atlikimo techniką.
Pagrindinės rekomendacijos:
- Sportuojant, atliekant kasdienes fizines veiklas, kuomet tenka didelis krūvis kojoms, rekomenduojame dėvėti smūgį sugeriančius ir krūvį tolygiai paskirstančius silikoninius vidpadžius.
- Poilsis, kojos pakėlimas ir šaldymo kompresų naudojimas sumažins patinimą ir uždegimą. Jei fizinio aktyvumo metu patiriamas skausmas, turite nutraukti šią veiklą. Poilsis yra pats svarbiausias veiksnys Osgudo-Šlaterio ligos gydymui.
- Kelio įtvarai. Kelio įtvarai girnelei rekomenduojami jeigu negalite/nenorite atsisakyti fizinės veiklos ir jaučiate skausmą. Kelio įtvaras suteiks stabilumo. Esant šiai ligai galima rinktis kelio
įtvarą su atvira girnele ir pagalvėle girnelei pakelti arba kelio įtvarą-juostelę. Reguliuojamo užsegimo juostelės keliams turi pagalvėlę, kuri suteikia stipresnį apspaudimą ir girnelės prilaikymą. Kelio įtvarai gali padėti sugrįžti prie mėgstamų veiklų: futbolo, krepšinio, bėgimo, slidinėjimo, taip pat apsaugos nuo jaučiamo skausmo lipant laiptais. - Raumenų stiprinimo ir tempimo pratimai. Tai yra dar vienas svarbus Osgudo-Šlaterio ligos gydymo elementas, kurį rekomenduojama taikyti prieš ir po sporto ar kitų fizinių veiklų. Fiziniai pratimai padeda sustiprinti šlaunį lenkiančius raumenis ir keturgalvį šlaunies raumenį. Tokiu būdu sumažinama įtampa toje vietoje, kur girnelė sausgysle sujungta su blauzdikauliu, o sustiprėję raumenys padeda stabilizuoti kelio sąnarį.
Problemą padės išspręsti kelio sąnarį imobilizuojantys ortopediniai įtvarai su spaudžiančia pagalvėle po girnele ir silikoniniai vidpadžiai.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė




Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.
Stuburo sveikata yra viena svarbiausių žmogaus geros savijautos sąlygų, tačiau kasdienėje rutinoje dažnai nepastebimai darome klaidas, kurios ilgainiui sukelia diskomfortą ar net lėtinį skausmą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į sveikatos specialistus. Dažniausiai šios problemos nėra susijusios su viena trauma – jos atsiranda dėl pasikartojančių judėjimo klaidų, netaisyklingos laikysenos ir per didelių apkrovų. Stuburas kasdien patiria mechaninius krūvius vaikštant, sėdint, keliant daiktus ar dirbant. Todėl net nedidelės kasdienės klaidos laikui bėgant gali sukelti ilgalaikius pokyčius. Norint išvengti šių problemų svarbu suprasti, kokiose situacijose stuburas patiria didžiausią apkrovą ir kaip ją sumažinti.