Ūminės venų ligos

Flebitas, giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija yra labai rimtos ūminės venų ligų būklės.

Šie ūminiai sutrikimai dažniausiai pasireiškia staiga, nepriklausomai nuo sirgtų ligų arba po operacijų (pvz.: klubo sąnario operacija), taip pat juos gali sukelti  lėtinė venų liga.

Paviršinis tromboflebitas

Paviršinis venų tromboflebitas yra kraujo krešulys (trombas), kuris auga varikozinėje venoje (tiesiai po oda) ir dažnai susij

Gydymą sudaro: SIGVARIS gydomųjų kompresinių kojinių (20-30 mmHg) dėvėjimas, judėjimas (pvz.: vaikščiojimas) bei vietinių priešuždegiminių vaistų naudojimas. Taip pat gali būti apsvarstytas chirurginis drenavimas ar varikozinių venų pašalinimas.ęs su venų uždegimu (flebitu). Venų varikozės pažeista  vieta staiga tampa karšta, raudona, skausminga. Uždegimas gali atsirasti aukščiau arba žemiau pažeistos venos. Plaučių embolijos rizika yra nedidelė, bet egzistuoja. Būtina apsilankyti pas gydytoją.  Paviršinių venų trombai gali pasiekti giliąsias venas arba gali būti susiję su giliųjų venų ar kitų lokalizacijų tromboze. Nėra jokių konkrečių priežasčių, kurios sukelia tromboflebitą, įtakos gali turėti smulkūs venų sužalojimai, tačiau labiausiai tikėtina, kad flebitą sukelia venų varikozė.

Giliųjų venų trombozė

Flebotrombozė arba giliųjų venų trombozė (GVT) išsivysto susidarius trombams (krešuliams) kojų giliosiose venose. Kraujo krešulys venos viduje gali būti prisitvirtinęs prie venų sienelės arba laisvai judėti kaip plūdė. Veiksniai, kurie tarpusavyje sąveikauja ir turi įtakos nepageidaujamų krešulių susiformavimui:

          - Kraujo tėkmės pasikeitimas.

          - Kraujo sudėties pasikeitimas.

          -Pažeidžiamas kraujagyslės sienelės vidinis sluoksnis.

Kraujo tėkmės pokyčiai įvyksta, kai sulėtėja kraujotaka, pavyzdžiui, jei yra gipsas, jei ilgą laiką žmogus nejuda (ilgos keliones lėktuvu, automobiliu, traukiniu). Kraujo sudėties pasikeitimas gali būti susijęs su hormoninių vaistų vartojimu, rūkimu, vėžiu. Kraujagyslės sienelės vidinio sluoksnio pažeidimą gali sukelti įvairūs sužalojimai (traumos, uždegiminės ligos, vėžys). Senyviems žmonėms yra didesnė rizika susirgti GVT. Asmenims, kurie anksčiau nesirgo venų ligomis, taip pat gali išsivystyti giliųjų venų trombozė.

Dažniausiai pasireiškiantys GVT simptomai:

- Ūmus skausmas blauzdoje.

- Blauzda ne tik sutinsta, bet ir pasidaro labai kieta.

- Skausmingas čiurnos (kulkšnies) patinimas. Koja tinti gali iki kelių arba iki šlaunies viršaus.

- Jaučiamas karštis liečiant odą.

Dėl blauzdos skausmo gali būti sunku vaikščioti. Pažeistoje vietoje atsiranda paraudimas, liečiant odą jaučiamas karštis. Beveik 50% visų GVT atvejų neturi pripažintų simptomų.

Tik pajutę pirmiuosius ligos simptomus turite nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad patvirtintų diagnozę. Diagnozei nustatyti atliekamas neskausmingas giliųjų kojų venų ultragarsinis tyrimas. Taip pat atliekamas specialus "D-dimer" testas: kraujyje nustatomas prasidėjęs trombų gaminimosi procesas. Ankstyva diagnozė ir gydymas labai sumažina sunkių komplikacijų riziką.

Giliųjų venų trombozės gydymas apima antikoaguliantų vartojimą ir gydomųjų kompresinių kojinių (30-40 mmHg) SIGVARIS dėvėjimą. Gydomosios kompresinės kojinės greitai ir ilgam pašalins simptomus bei leis judėti ir tęsti kasdieninę veiklą.

Abu gydymo būdai taikomi kelias savaites ar mėnesius. Pavojingiausia giliųjų venų trombozės komplikacija – plaučių embolija. Jeigu gydymas buvo pradėtas, ši rizika – minimali. Gydymas daugeliu atveju gali būti teikiamas ambulatoriškai.

Plaučių embolija

Plaučių embolija (PE) - atsiranda, kai atitrūkęs krešulys arba jo dalis (embolas) migruoja į plaučių arterijas. Dauguma pacientų, sergančių giliųjų venų tromboze, gali neatpažinti plaučių embolijos simptomų. Plaučių embolija yra sunkiausia GVT komplikacija, nes gali būti mirtina.

Plaučių embolijos požymiai yra ūminis krūtinės skausmas (nuo kvėpavimo priklausomas skausmas), nerimas, dusulys, atsikosėjimas krauju, reikšmingas kraujospūdžio sumažėjimas, greitas širdies plakimas. Kadangi šie simptomai taip pat būdingi kitoms ligoms, jie gali būti nepastebėti, nepriskirti plaučių embolijai ir jų nepakanka ligai diagnozuoti. Tik specialūs tyrimai leidžia nustatyti teisingą diagnozę, pvz.: plaučių kompiuterinė tomografija (KT).

Esant šiems simptomams, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.  Gydymas apima antikoaguliantų vartojimą.

Didžioji dalis pacientų po įvykusios plaučių embolijos visiškai pasveiksta. Tačiau per metus JAV miršta daugiau kaip 200 000 žmonių, o Prancūzijoje - daugiau nei 15 000 žmonių.

Potrombozinis sindromas

Trečdaliui pacientų, sergančių giliųjų venų tromboze, išsivysto ilgalaikė komplikacija, vadinama potromboziniu sindromu (PTS). Ši būklė pasireiškia kaip lėtinis skausmas, patinimas, pakinta kojos odos spalva, taip pat gali atsiverti opos. Potrombozinio sindromo poveikis yra ilgalaikis ir gali pabloginti gyvenimo kokybę.

Potrombozinio sindromo gydymo ir profilaktikos pagrindas yra kompresinių kojinių dėvėjimas. Pusė pacientų, sergančių giliųjų venų tromboze, visiškai nepasveiksta. Giliųjų venų vožtuvai yra negrįžtamai sugadinti. Tai gali sukelti sunkumo jausmą, skausmą, edemą ir kojos odos pokyčius. Kompresinių kojinių dėvėjimas sumažina potrombozinio sindromo dažnį ir sunkumą. 

Varikozinis kraujavimas

Savaiminis arba atsitiktinis kraujavimas iš varikozinės venos gali sukelti didelį kraujo netekimą. Šis kraujavimas įvyksta esant paviršinių venų varikozei, poodinių venų varikozei, trofinėms opoms. Sergantiems venų varikoze tai yra rimta komplikacija, jei ji nėra gydoma tuoj pat. Jeigu varikozinis kraujavimas prasideda stovinčiam pacientui, jis gali gausiai nukraujuoti. Norėdami sustabdyti kraujavimą, pakelkite koją aukščiau šidies lygio ir pirštais užspauskite kraujuojančią vietą. Nenaudokite jokių tvarsčių. Kraujavimas turi sustoti po kelių minučių. Žaizdą užklijuokite tvirtu tvarsčiu ir būtinai kreipkitės į savo gydytoją, kad skirtų tinkamą pažeistos venos gydymą.

Sigvaris produktai: