Vakarais kojos sunkios, patinusios, pavargusios? Jums reikalinga angiochirurgo konsultacija!
/ 2016-01-21
Nuovargis, kojų maudimas, tinimas – dažniausi negalavimai, atsirandantys dėl venų varikozės. Šios ligos požymius nesunkiai gali pastebėti ir pats žmogus. Ant kojų lyg voratinklis išryškėja kraujagyslių darinys, dažnai jis būna melsvos spalvos. Išsiplėtusios poodinės venos nėra vien kojas bjaurojanti liga. Tai gali būti rimtos ligos ženklas. Laiku negydant besiplečiančių venų, gali kietėti ir randėti kojų oda, ji tampa plona ir blizganti, gali atsiverti opos. Toks žmogus kur kas dažniau rizikuoja susirgti giliųjų venų tromboze bei tromboflebitu. Dėl šių priežasčių venose susidarę krešuliai gali nukeliauti į plaučius ir sukelti mirtį.
Jau pajutus pirmuosius venų varikozės simptomus, reikia kreiptis į kraujagyslių chirurgą, kuris paskirs gydymą, padės pasirinkti priemones, leidžiančias pristabdyti ligos progresavimą.
Jeigu susidūrėte su šia problema, nedelskite ir užsirašykite kraujagyslių chirurgo konsultacijai.
UAB IDEMUS – „Šiuolaikinė ortopedija“ konsultuoja patyrę Lietuvos kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai). Aukščiausios kvalifikacijos gydytojai profesionaliai ištirs Jūsų sveikatos būklę, greitai diagnozuos chirurgines bei su kraujotaka susijusias ligas ir pritaikys geriausią gydymą.
- „Šiuolaikinė ortopedija“ Viršuliškių g. 34 konsultuoja Med. dr. Marijus Gutauskas. Norėdami užsiregistruoti konsultacijai, skambinkite tel.: (85) 246 1493.
- „Šiuolaikinė ortopedija“ Vytauto g. 24 konsultuoja Med. dr. Raimundas Vaitkevičius. Norėdami užsiregistruoti konsultacijai, skambinkite tel.: (85) 271 5931.
Daugiau informacijos apie konsultuojančius gydytojus ir konsultacijų laiką rasite mūsų internetinėje svetainėje: www.idemus.lt
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.