Kokios yra venų ligos?
/ 2019-05-09Indikacijos
Pacientų, sergančių venų ligomis, kojų venų vidinės sienelės susiplnėjusios, o nedideli vožtuvai yra pažeisti. Kai yra pažeistas, bet kurios giliujų ar paviršinių venų sistemos vožtuvas, atsiranda sąlygos kraujui tekėti atgal, kauptis kojų venose. Tai vadinama refliuksu.
Kai pažeisti tik paviršinių venų vožtuvai, giliosios venos paprastai susitvarko su padidėjusiu krūviu ir kraujo pernešimas į širdį nesutrinka. Kompensuodamos darbą venos išsiplėčia, todėl vožtuvai gali netinkamai užsidaryti. Kai taip atsitinka, pvz.: sunkios varikozės atveju, giliųjų venų sistema taip pat gali sutrikti. Kai kraujas nebenuteka iki širdies, periferinės venos neištuštėja net vaikščiojant. Kraujas užsistovi ir venose didėja kraujo spaudimas. Ši būklė vadinama lėtiniu venų nepakankamumu (LVN), dėl kurios gali pasireikšti edema, odos pakitimai ir kai kuriais atvejais atsiverti opos.
SIGVARIS medicininių kompresinių kojinių dėvėjimas ir judėjimas (vaikšiojimas) palengvins veninio kraujo grįžimą iš kojų, sumažins hipertenziją ir sulėtins ligos progresavimą. Paspauskite nuorodą, norėdami pamatyti konkrečią informaciją apie atitinkamą kompresinių kojinių taikymo sritį:
-Venų varikozė
-Giliųjų venų trombozė (GVT)
-Kojų opos
-Diabetas
-Limfedema
-Nėštumas
-Kelionės
Venų ligų požymiai ir simptomai
Priklausomai nuo sunkumo laipsnio, venų ligų ar lėtinių venų sutrikimų (LVS) simptomai yra:
-Sunkumo jausmas kojose.
-Kojų patinimas.
-Blauzdų skausmas arba mėšlungis
-Odos spalvos pakitimai.
-Balta atrofija.
-Dermatoliposklerozė.
-Dermatitas (odos problemos).
-Sausa arba šlapiuojanti egzema.
-Kojų venų opos (atviros žaizdos).
Ūminės venų ligos simptomai yra rimti sutrikimai, tokie kaip paviršinių (PVT) arba giliųjų venų trombozė (GVT). Šie sutrikimai paprastai atsiranda staiga be anksčiau egzistuojančių būklių/ligų. Taip pat juos gali sukelti lėtinė venų liga. (žr. "Lėtinė venų liga", "Ūminė venų liga").
Venų ligų priežastys
Venų ligų priežastys dar nėra aiškiai nustatytos. Atsižvelgiant į rizikos veiksnius, turime atskirti varikozę ir venų nepakankamumą.
Venų varikozės rizikos veiksniai:
- Genetinis polinkis (sergančių venų varikoze istorija šeimoje).
-Lytis (serga 1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų).
-Nėštumas (30% moterų venų varikozė išsivysto pirmojo nėštumo metu, o 55% moterų - antrojo nėštumo metu).
-Amžius (vyresni nei 50 metų turi didesnį polinkį sirgti venų varikoze).
Lėtinio venų nepakankamumo rizikos veiksniai:
-Profesijos, kai reikia ilgai sėdėti ar stovėti.
-Lytis (moterims dažniau vystosi edema).
-Nutukimas (LVN gali vystytis net ir be refliukso ar obstrukcijos venose).
-Amžius (vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę sirgti šia liga).

Ar galime gydyti venų ligas?
Pažeisti varikozinių venų vožtuvai negali būti pakeisti ar sutvarkyti. Paviršinių venų refliuksas gali būti atstatytas chirurginiu būdu pašalinus varikozines venas arba skleroterapijos būdu. Lėtinė venų liga, atsiradusi dėl giliųjų venų nepakankamumo, pvz.: potrombozinis sindromas, atskirais atvejais gali būti gydoma vožtuvų pakeitimu.
Lėtinė venų liga vystosi palaipsniui. Gydymą apima metodai, kurie padeda sumažinti "ambulatorinę venų hipertenziją". Flebologai - gydytojai, kurie specializuojasi venų ir limfinės sistemos ligų gydyme - sutinka, kad kompresinės kojinės yra pagrindinė venų ligos gydymo priemonė. Tai yra priežastis, dėl kurios medicininės kompresinės kojinės yra pripažįstamos kaip medicininė priemonė.


Gera savijauta nėra atsitiktinumas – tai kasdienių sprendimų rezultatas. Jei dienos pabaigoje jaučiate nugaros nuovargį, sustingimą ar įtampą, tai dažniausiai yra signalas, kad kūnas negauna to, ko jam reikia. Moksliniai tyrimai rodo, kad stuburo sveikata tiesiogiai susijusi su mūsų judėjimo įpročiais, laikysena ir atsistatymo kokybe. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai skatina ilgą sėdėjimą ir mažą fizinį aktyvumą, todėl nugaros problemos tampa vis dažnesnės. Tačiau gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Būtent mažais, bet nuosekliais įpročiais galima sukurti ilgalaikę geresnę savijautą.
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.