Kelioninės kojinės maksimaliai sumažina diskomfortą, patiriamą keliaujant
/ 2017-06-01
Vis daugiau ir daugiau žmonių keliauja ilgus atstumus, o ilgos kelionės (daugiau nei 4 valandos) lėktuvu, traukiniu, autobusu, automobiliu padidina riziką susirgti giliųjų venų tromboze. Kelionės metu ilgai sėdint kraujas susistovi venose, sulėtėja kraujo tekėjimas, jaučiamas kojų nuovargis, skausmas, patinsta pėdos, čiurnos. Ilgas sėdėjimas yra pagrindinis rizikos veiksnys sukeliantis flebitą ir trombozę. Kai kuriais atvejais atplyšęs krešulys su kraujo srove keliauja aukštyn. Iš venų dažniausiai keliauja į plaučius ir sukelia plaučių emboliją. Ilgai sėdint kelionės metu (daugiau nei 4 valandas) rizika susirgti giliųjų venų tromboze padidėja 4 kartus. Giliųjų venu tromboze galima susirgti kelionės metu, nepriklausomai nuo amžiaus, svorio ar gyvenimo būdo.
Laipsniškai kintančio suspaudimo kelioninės kojinės yra paprastas ir patogus būdas kelionės metu sumažinti kojų sunkumo pojūtį, kojų skausmus, pėdų ir/ar kulkšnių patinimą bei kitus simptomus. Nešiojant šias kojines sumažėja rimtesnių būklių rizika, pavyzdžiui, flebito, giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos.
Su kelioninėmis kojinėmis jausitės komfortiškai visur ir visada. Laipsniškas kojinių spaudimas
(didžiausias ties čiurna 15-18mmHg ir mažėjantis kylant į viršų) stimuliuoja kraujo apytaką, apsaugo nuo venų ligų ateityje, panaikina sunkių, pavargusių ar sutinusių kojų jausmą. Šios kojinės – elegantiškos, patogios, garantuoja puikią savijautą, todėl puikiai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Kojinių medžiaga turi bakterijų augimą stabdančių savybių, saugo nuo odos dirginimo ir nemalonaus kvapo.
Kelionių metu patariama dėvėti patogius drabužius, kelionines kojinės, nes jos padės jums išvengti "ekonominės klasės sindromo", dar žinomo kaip ištinusios kojos ir kulkšnys, kojų skausmai, ir net kraujo krešulių ir giliųjų venų trombozės. Rekomenduojama pajudinti pėdas ir kulkšnis kas 30 minučių: 10 kartų pėdas lenkite aukštyn ir žemyn, 10 kartų sukite „apskritimus“ pėdomis per čiurnos sąnarį. Jei yra galimybė kas dvi valandas pavaikščiokite. Gerkite daug skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos. Venkite alkoholio.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė
Gera savijauta nėra atsitiktinumas – tai kasdienių sprendimų rezultatas. Jei dienos pabaigoje jaučiate nugaros nuovargį, sustingimą ar įtampą, tai dažniausiai yra signalas, kad kūnas negauna to, ko jam reikia. Moksliniai tyrimai rodo, kad stuburo sveikata tiesiogiai susijusi su mūsų judėjimo įpročiais, laikysena ir atsistatymo kokybe. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai skatina ilgą sėdėjimą ir mažą fizinį aktyvumą, todėl nugaros problemos tampa vis dažnesnės. Tačiau gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Būtent mažais, bet nuosekliais įpročiais galima sukurti ilgalaikę geresnę savijautą.
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.