Kelioninės kojinės maksimaliai sumažina diskomfortą, patiriamą keliaujant
/ 2017-06-01
Vis daugiau ir daugiau žmonių keliauja ilgus atstumus, o ilgos kelionės (daugiau nei 4 valandos) lėktuvu, traukiniu, autobusu, automobiliu padidina riziką susirgti giliųjų venų tromboze. Kelionės metu ilgai sėdint kraujas susistovi venose, sulėtėja kraujo tekėjimas, jaučiamas kojų nuovargis, skausmas, patinsta pėdos, čiurnos. Ilgas sėdėjimas yra pagrindinis rizikos veiksnys sukeliantis flebitą ir trombozę. Kai kuriais atvejais atplyšęs krešulys su kraujo srove keliauja aukštyn. Iš venų dažniausiai keliauja į plaučius ir sukelia plaučių emboliją. Ilgai sėdint kelionės metu (daugiau nei 4 valandas) rizika susirgti giliųjų venų tromboze padidėja 4 kartus. Giliųjų venu tromboze galima susirgti kelionės metu, nepriklausomai nuo amžiaus, svorio ar gyvenimo būdo.
Laipsniškai kintančio suspaudimo kelioninės kojinės yra paprastas ir patogus būdas kelionės metu sumažinti kojų sunkumo pojūtį, kojų skausmus, pėdų ir/ar kulkšnių patinimą bei kitus simptomus. Nešiojant šias kojines sumažėja rimtesnių būklių rizika, pavyzdžiui, flebito, giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos.
Su kelioninėmis kojinėmis jausitės komfortiškai visur ir visada. Laipsniškas kojinių spaudimas
(didžiausias ties čiurna 15-18mmHg ir mažėjantis kylant į viršų) stimuliuoja kraujo apytaką, apsaugo nuo venų ligų ateityje, panaikina sunkių, pavargusių ar sutinusių kojų jausmą. Šios kojinės – elegantiškos, patogios, garantuoja puikią savijautą, todėl puikiai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Kojinių medžiaga turi bakterijų augimą stabdančių savybių, saugo nuo odos dirginimo ir nemalonaus kvapo.
Kelionių metu patariama dėvėti patogius drabužius, kelionines kojinės, nes jos padės jums išvengti "ekonominės klasės sindromo", dar žinomo kaip ištinusios kojos ir kulkšnys, kojų skausmai, ir net kraujo krešulių ir giliųjų venų trombozės. Rekomenduojama pajudinti pėdas ir kulkšnis kas 30 minučių: 10 kartų pėdas lenkite aukštyn ir žemyn, 10 kartų sukite „apskritimus“ pėdomis per čiurnos sąnarį. Jei yra galimybė kas dvi valandas pavaikščiokite. Gerkite daug skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos. Venkite alkoholio.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė
Žiemos laikotarpis daugeliui žmonių tampa metas, kai pečių ir kaklo sritis pradeda jaustis sunkesnė, standesnė ir jautresnė. Šaltis, ilgesnis sėdėjimas, mažiau judėjimo ir padidėjęs stresas sukuria sąlygas įtampai kauptis būtent viršutinėje kūno dalyje. Mokslininkai pabrėžia, kad kaklo ir pečių juosta yra viena jautriausių zonų, nes ji tiesiogiai reaguoja į laikyseną, emocinę būseną ir kasdienius įpročius. Kai judėjimas tampa monotoniškas, o aplinkos temperatūra mažesnė, raumenys linkę greičiau įsitempti ir lėčiau atsipalaiduoti. Dėl to žiemos laikotarpiu ši kūno sritis reikalauja daugiau sąmoningo dėmesio.
Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.