Limfedemos (su)valdymas: reabilitacija ir jos rūšys

Gera paciento emocinė būklė ir nuolatinis jos palaikymas yra svarbiausios sudedamosios sveikatos dalys. Labai svarbu suvokti, jog anksčiau buvo siekiama vėžiu sergančiųjų išgyvenumo rodiklio didinimo. Šiandien imta koncentruotis į kokybišką gyvenimą pasveikus, nes tikimybė išgyventi žymiai padidėjo. Tinkamas reabilitacijos proceso suvokimas gelbsti ne tik fizinį kūną, tačiau ir emocinę bei psichologinę sveikatą.

Pagrindinis reabilitacijos tikslas – neleisti susidaryti seromai, neprarasti peties sąnario judesių, koreguoti laikyseną, psichologinę būseną, paruošti pacientą tolimesniam gydymui, suteikti informaciją apie limfedemos atsiradimą. Itin svarbu laiku pradėti reabilitacijos kelionę: siūloma aktyvią reabilitaciją pradėti jau po dviejų savaičių nuo onkologinės operacijos. Vėliausiai reabilitacija siūloma pradėti po mėnesio laiko.

Vienas reikšmingiausių veiksnių, lemiančių limfedemos atsiradimą, yra vėžio diagnozė ir gydymas. Atidus rūpinimąsis savijauta gydymo metu gali sumažinti limfedemos atsiradimo galimybę, tačiau yra atvejų, kai ši diagnozė – neišvengiama. Iki šiol nėra nustatyta, kokie veiksniai gali sustiprinti tikimybę ligos atsiradimui, tačiau manoma, jog kiekvieno žmogaus limfinė sistema yra unikali ir savita, todėl tam tikra žmonių grupė yra didesnės rizikos grupėje.

Fizinis aktyvumas reabilitacijos metu

Fizinis aktyvumas ir tinkamai sudarytas judėjimo planas žmonėms, esantiems rizikos grupėje, ar tiems, kam diagnozuota limfedema, gali tapti puiki ligos valdymo priemonė. Nors dalis asmenų bijo, jog įvairūs mankštos pratimai ar didesnis krūvis gali paskatinti limfedemos vystymąsi ar suaktyvinti ligą, tačiau limfedemos specialistai pastebi, jog tinkama judesių ampliutudė ir dažnis sumažina ligos keliamą diskomfortą ir padeda suvaldyti jos padarinius.

Fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia limfos tekėjimą. Raumenų susitraukimai spaudžia kūno audinius taip padėdami limfai judėti kūne, todėl fizinis aktyvumas, kuris įtraukia įvairių raumenų judesius, yra puiki priemonė normaliai limfos sistemos būklei palaikyti. Gilus kvėpavimas ir diafragmos judėjimas skatina limfos tekėjimą iš galūnių link širdies. Fizinis aktyvumas svarbus iš karto po operacijos, o jo aktyvumą nustato kineziterapeutas.

Specialios fizinio aktyvumo priemonės

Svarbus glaudus bendradarbiavimas su kineziterapeutu dar prieš pradedant aktyviau judėti pooperaciniu laikotarpiu – nuo pirminių pasivaikščiojimų lauke iki mankštos reabilitacijos metu. Kineziterapeutas ne tik įvertins, kokio laipsnio yra limfedema, ligos progresą ir jo greitį, sąnarių būklę, raumenų jėgą, kiek laiko praėjo po opercijos ar gydymo, tačiau ir tai, kokia paciento emocinė būklė. Pagal nustatytus kriterijus ir poreikį specialistas sudaro individualų judėjimo ir mankštos planą.

Mankštinantis svarbu atkreipti dėmesį kurios raumenų grupės dalyvauja atliekant kiekvieną pratimą, keisti dirbančias raumenų grupes bei daryti pertraukas tarp pratimų – taip galūnės nepavargs ir išliks aktyvios. Jei po mankštos ar vaikščiojimo jaučiate bet kokį skausmą, sumažinkite atliekamų pratimų intensyvumą kitos manštos metu bei su laiku didinkite jį palaipsniui.

Dailės terapija reabilitacijoje

Ši terapijos rūšis – tai jausmų išreiškimas piešiant. Dailės terapijos būdu skatinamas nusiraminimas, atsakymų į kylančius klausimas paieška. Po diagnozės nustatymo, gydymo metu ar po jo dažnai kyla galybė įvairių klausimų, baimių ar minčių maišaties. Dėl įvairių neigiamų minčių srauto, pacientas ir jo kūnas būna įsitempę, raumenys spastiški, o visi šie veiksniai kartu trukdo cirkuliuoti limfai. Kai mūsų protas nusiramina, nurimsta ir kūnas, laisvėja judesiai.

Dailės terapijos metu ževlgiama į baimes ir diagnozuotą ligą iš kitos pusės. Terapijos metu yra atstatomi psichologiniai rezervai, padidėja psichikos potencialo adaptacija, gerėja bendra organizmo būsena. Nustačius diagnozę, sergantysis dažniausiai išgyvena tris stadijas – baimę, pasipriešinimą ir savo gyvybinių resursų išeikvojimą. Kadangi gydymas dažniausiai trunka ilgą laiko tarpą, pacientas tarsi užstringa trečioje stadijoje, o tai skatina organizmo apsauginės sistemos perdegimą ir neigiamų pokyčių psichologinėje sveikatoje atsiradimą. Šie veiksniai, veikdami kartu, sukuria palankią dirvą išsivystyti depresijai ir atsirasti limfostazei. Būti sveikam – tai būti rūpintis ne tik kūnu, bet ir siela. Tik efektyviai nuraminus mintis ir kylančias baimes galima tinkamai suvaldyti ligą.