Kaip išvengti traumų aktyviai leidžiant vasarą?

Vasara skatina daugiau laiko praleisti lauke: veikščioti, bėgioti, važinėti dviračiu, leistis į žygius ar išbandyti naujas sporto veiklas. Tačiau staiga padidėjęs fizinis krūvis, netinkama avalynė ir nepakankamas pasiruošimas gali padidinti patempimų, sumušimų bei kitų traumų riziką.

Norint vasarą judėti aktyviai ir saugiai, svarbu tinkamai pasiruošti fizinei veiklai, palaipsniui didinti krūvį ir neignoruoti kūno siunčiamų signalų. Papildomą atramą jautriems sąnariams gali suteikti kelio įtvarai, čiurnos įtvarai, riešo įtvarai ir alkūnės įtvarai.

Kodėl vasarą padidėja traumų riziką?

Šiltuoju metų laiku žmonės dažnai pradeda judėti gerokai daugiau nei įprastai. Po mažiau aktyvaus laikotarpio nusprendžima įveikti ilgą pėsčiųjų maršrutą, pradėti bėgioti arba iš karto grįžti prie intensyvių treniruočių.

Raumenims ir sąnariams nespėjus prisitaikyti prie didesnio krūvio, gali atsirasti nuovargis, skausmas ar sąnarių nestabilumas. Traumų riziką taip pat didina nelygūs paviršiai, slidūs takai, netinkama avalynė, skysčių trūkumas ir nepakankamas poilsis.

Fizinį krūvį didinkite palaipsniui

Viena dažniausių klaidų - per didelis fizinis krūvis pačioje aktyvios veiklos pradžioje. Jie kurį laiką sportavote mažiau, ilgas žygis, intensyvi treniruotė ar kelių valandų pasivažinėjimas dviračiu gali tapti per didele apkrova raumenims ir sąnariams.

Pradėkite nuo trumpesnių treniruočių ar pasivaikščiojimų. Jų trukmę, intensyvumą ir dažnumą didinkite palaipsniui, kad organizmas turėtų laiko prisitaikyti.

Po intensyvesnės fizinės veiklos skirkite laiko poilsiui. Jei jaučiate neįprastą skausmą ar didelį nuovargį, kitą treniruotę geriau atidėti arba pasirinkti lengvesnę veiklą.

Prieš aktyvią veiklą atlikite apšilimą

Apšilimas padeda paruošti raumenis ir sąnarius būsimam krūviui. Prieš treniruotę, žygį, važiavimą dviračiu ar kitą aktyvią veiklą skirkite bent kelias minutes lengviems dinaminiams pratimams.

Apšilimo metu galima atlikti:

• čiurnų ir riešų sukamuosius judesius;
• lengvus pritūpimus;
• rankų ir kojų mostus;
• pečių sukamuosius judesius;
• trumpą ėjimą arba lengvą bėgimą.

Pratimai turėtų būti atliekami lėtai ir kontroliuojamai. Apšilimas neturėtų sukelti skausmo ar didelio nuovargio dar nepradėjus pagrindinės veiklos.

Pasirinkite veiklai tinkamą avalynę

Netinkama arba nusidėvėjusi avalynė gali sumažinti pėdos stabilumą ir padidinti čiurnos patempimo riziką. Avalynę reikėtų rinktis atsižvelgiant į planuojamą veiklą ir paviršių, kuriuo judėsite.

Žygiams ir ilgesniems pasivaikščiojimams tinka pėdą stabiliai laikanti avalynė neslystančiu padu. Sportiniai batai turėtų būti tinkamo dydžio, nespausti pėdos ir suteikti pakankamą atramą.

Taip pat svarbu įvertinti batų būklę. Nusidėvėjęs padas ar deformuota batų forma gali turėti įtakos pėdos padėčiai ir judesių stabilumui.

Atsargiau judėkite nelygiu paviršiumi

Miško takai, šlapia žolė, smėlis ir slidūs akmenys reikalauja daugiau pusiausvyros bei sąnarių stabilumo. Judant tokiais paviršiais svarbu neskubėti, stebėti, kur statote koją, ir vengti staigių krypties pakeitimų.

Didesnio atsargumo reikia leidžiantis nuo kalno, nes tuo metu didesnė apkrova tenka keliams. Jei planuojate ilgą žygį, papildomos atramos gali suteikti žygių lazdos.

Čiurnos įtvarai - papildomam stabilumui

Čiurna yra viena dažniausiai aktyviai judant pažeidžiamų kūno vietų. Nesėkmingai pastačius pėdą ant nelygaus paviršiaus, galima patirt čiurnos patempimą.

Čiurnos įtvarai gali padėti stabilizuoti čiurnos sąnarį ir suteikti jam papildomą atramą vaikštant, žygiuojant ar sportuojant. Jie gali būti aktualūs ir po anksčiau patirto čiurnos patempimo, ypač jei aktyviai judant jaučiamas sąnario nestabilumas.

Čiurnos įtvarą reikėtų rinktis pagal reikalingą stabilumo lygį. Lengvesni elastiniai modeliai švelniai prilaiko sąnarį, o įtvarai su papildomais dirželiais ar sutvirtinimais gali suteikti tvirtesnę atramą.

Kelio įtvarai aktyviai judant

Keliams didesnė apkrova tenka bėgiojant, kopiant į kalną, leidžiantis žemyn, važiuojant dviračiu ar atliekant pritūpimus. Jei raumenys pavargsta, gali sumažėti judesių kontrolė ir padidėti traumų rizika.

Kelio įtvarai gali padėti prilaikyti kelio sąnarį ir suteikti daugiau stabilumo fizinės veiklos metu. Jie gali būti pasirenkami ilgesniems pasivaikščiojimams, žygiams, treniruotėms ar po anksčiau patirtų kelio traumų.

Skirtingi kelio įtvarai suteikia nevienodą atramos lygį, todėl juos reikėtų rinktis pagal individualią sąnario būklę ir planuojamą veiklą.

Riešo įtvarai sportui ir aktyviam laisvalaikiui

Didesnė apkrova riešams gali tekti važiuojant dviračiu, treniruojantis su svoriais, atliekant atsispaudimus, žaidžiant įvairius sportinius žaidimus ar dirbant sode. Pasikartojantys judesiai ir netaisyklinga riešo padėtis gali sukelti diskomfortą ar skausmą.

Riešo įtvarai gali padėti prilaikyti riešą ir suteikti jam papildomo stabilumo. Renkantis riešo įtvarą svarbu įvertinti, ar jis nevaržo veiklai būtinų judesių ir ar nespaudžia plaštakos.

Alkūnės įtvarai atliekant pasikartojančius judesius

Alkūnės sritis gali būti apkraunama žaidžiant tenisą, badmintoną, dirbant sode ar atliekant pasikartojančius rankų judesius. Per didelis arba neįprastas krūvis gali sukelti alkūnės srities skausmą ir diskomfortą.

Alkūnės įtvarai gali suteikti papildomą atramą aktyvios veiklos metu. Priklausomai nuo poreikio, galima rinktis visą alkūnės sąnarį apgaubiant įtvarą arba specialią juostą, skirtą dilbio sričiai prilaikyti.

Kaip tinkamai pasirinkti įtvarą?

Kelio įtvarai, čiurnos įtvarai ir alkūnės įtvarai skiriasi savo

 konstrukcija, medžiagomis ir suteikimu stabilumo lygiu. Todėl įtvarą reikėtų rinktis pagal kūno vietą, patiriamus simptomus ir planuojamą fizinę veiklą.

Renkantis įtvarą svarbu:

• pasirinkti tinkamą dydį;
• įvertinti reikalingą stabilumo lygį;
• atsižvelgiant į planuojamą veiklą;
• įsitikinti, kad įtvaras nespaudžia ir netrigdo kraujotakos;
• laikytis gamintojo pateiktų naudojimo rekomendacijų.

Per laisvas įtvaras gali nesuteikti pakankamos atramos, o per stipriai suveržtas - spausti ir kelti diskomdortą. Jei įtvaras reikalingas po traumos ar operacijos arba jaučiamas nuolatinis skausmas, dėl tinkamiausio gaminio reikėtų pasitarti su gydytoju ar ortopedijos specialistu.

Neignoruokite skausmo

Skausmas gali būti ženklas, kad kūnui tenka per dielis krūvis. Pajutus staigų ar stiprėjantį skausmą, fizinės veiklos nereikėtų tęsti bet kokia kaina.

Fiizinį krūvį reikėtų nutraukti, jei:

• atsiranda staigus ar stiprėjantis skausmas;
• sąnarys pradeda tinti;
• tampa sunku remtis koja;
• sumažėja judesių amplitudė;
• jaučiamas sąnario nestabilumas;
• pastebima pažeistos vietos deformacija.

Jeigu skausmas nepraeina, stiprėja arba kartu atsiranda ryškus tinimas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Aktyvi vasara prasideda nuo tinkamo pasiruošimo

Norint sumažinti traumų riziką, svarbu fizinį krūvį didinti palaipsniui, prieš aktyvią veiklą atlikti apšilimą, pasirinkti tinkamą avalynę ir nepamiršti poilsio. Taip pat verta atsižvelgti į anksčiau patirtas traumas ir jautresniems sąnariams suteikti papildomą atramą.

Kelio įtvarai, čiurnos įtvarai, riešo įtvarai ir alkūnės įtvarai gali padėti stabilizuoti sąnarius bei suteikti daugiau užtikrinti aktyviai judant. Visus įtvarus galite rasti Šiuolaikinės ortopedijos centro elektroninėje parduotuvėje idemus.lt

Iki 2026 liepos 31 dienos atrinktiems įtvarams taikoma 15% nuolaida.