Kokios yra kompresijos klasės ir kada jos naudojamos?
/ 2021-07-08
Pagrindinė taisyklė – kuo aukštesnis kompresijos lygis, tuo tvirtesnė kompresinė kojinė. Kompresijos lygis nurodomas gyvsidabrio milimetrais (mmHg). Tokio paties pobūdžio skalė naudojama kraujospūdžio matavimo metu.
Profilaktines kompresines kojines, pagalbines kojines, galima įsigyti itin paprastai ir be gydytojo konsultacijos – šie kojinių tipai skirti kasdieninei kojų priežiūrai ir jų sveikatos palaikymui. Šių kojinių kompresijos lygis yra mažesnis nei pirmos kompresinės klasės produktų ir siekia maždaug 15–20 mmHg.
Aukštesnės klasės kompresines kojines dažniausiai skiria gydytojai po išsamios konsultacijos ir paciento apžiūros. Aukštesni kompresinių kojinių lygiai rodo didesnį suspaudimą, kuris gali būti nuo 20–30 mmHg iki 30–40 mmHg. Nors tokios kompresijos produktus dėvėti paprastai yra saugu, tačiau kai kuriems žmonėms gali kilti pavojus ir kompresija gali būti per stipri bei sukelti papildomų negalavimų. Pirmiausia rekomenduojame kreiptis į gydytoją, kuris išsamių tyrimų metu galės nustatyti individualų kompresijos lygį. Taip pat galima rasti priemonių, kurios suteikia dar didesnę nei 30–40 mmHg kompresijos klasę, tačiau šios priemonės gali būti naudojamos tik su gydytojo rekomendacijomis.
1 kompresinės klasės kojinės – 18-21 mmHg ir yra rekomenduojamos, kai:
- Kojos yra švelniai skausmingos, sunkios ir pavargusios
- Siekiant suteikti palaikymą ir komfortą stovint ar sėdint ilgą laiką
- Norint pagerinti bendrąją sveikatą ir padidinti energijos kiekį
- Norint pagerinti kraujotaką, ypač kojose
- Norima suteikti papildomą pagalbą kojoms dienomis, kai sunkiai dirbate ar keliaujate
- Nėštumo metu siekiama išvengti varikozinių venų ir retikulinių venų.
2 kompresinės klasės kojinės – 23-32 mmHg ir šio tipo kojinės dažniausiai yra skiriamos gydytojų bei rekomenduojamos:
- Esant varikozei su lengvu polinkiu į edemą
- Dėl venų varikozės nėštumo metu
- Po venų varikozės gydymo operacijomis, tokiomis kaip skleroterapija ir flebektomija
- Ortostatinei / posturinei hipotenzijai gydyti
- Dėl giliųjų venų trombozės
- Dėl potrombozinio sindromo
- Dėl užgijusių kojų opų
3 kompresinės klasės kojinės – 34-46 mmHg ir rekomenduojamos:
- Esant vidutinei venų edemai ir limfodemai
- Dėl lipoedemos
- Naudojamas po kaulų lūžių ir ortopedinių operacijų
- Naudojamas odos pakitimams gydant užgijusias opas.
4 kompresinės klasės kojinės – mažiausiai 49 mmHg ir dėvimos:
- Esant sunkiai limfodemai
- Dėl ryškaus posttrombozinio sindromo.
Kada reikėtų susirūpinti dėl kompresinių kojinių dėvėjimo ir kreipimosi į gydytoją?
- Nėštumo metu
- Dėl chroniškai patinusių, skausmingų ar pavargusių kojų
- Jei jaučiama bloga kraujotaka kojose
- Venų varikozė arba venų kojų opų atveju
- Siekiant sumažinti kraujo krešulių riziką, ypač kojose
- Giliųjų venų trombozės istorijos šeimoje atveju
- Ilgo gimdymo lovoje, pavyzdžiui, po operacijos atveju
- Profilaktikai: tikslinga dėvėti kompresines kojines, kad išspręstumėte nedideles kojų problemas.
Likime sveiki ir pasirūpinkime kojomis laiku!
Daugelis žmonių apie stuburo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas, sustingimas ar skausmas nugaros srityje. Vis dėlto stuburas kiekvieną dieną patiria didelę apkrovą – nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio iki fizinio darbo ar net paprastų buities veiklų. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai lemia, ar stuburas išliks mobilus ir stiprus ilgą laiką. Jei judėjimo yra per mažai arba jis atliekamas netaisyklingai, nugaros struktūros gali pradėti patirti per didelį spaudimą. Tai ilgainiui sukelia sustingimą, raumenų disbalansą ar net skausmą. Todėl vis daugiau specialistų akcentuoja paprastą, bet svarbų principą – stuburo sveikatą reikia prižiūrėti nuosekliai, net ir namų sąlygomis.
Stuburo sveikata yra viena svarbiausių žmogaus geros savijautos sąlygų, tačiau kasdienėje rutinoje dažnai nepastebimai darome klaidas, kurios ilgainiui sukelia diskomfortą ar net lėtinį skausmą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į sveikatos specialistus. Dažniausiai šios problemos nėra susijusios su viena trauma – jos atsiranda dėl pasikartojančių judėjimo klaidų, netaisyklingos laikysenos ir per didelių apkrovų. Stuburas kasdien patiria mechaninius krūvius vaikštant, sėdint, keliant daiktus ar dirbant. Todėl net nedidelės kasdienės klaidos laikui bėgant gali sukelti ilgalaikius pokyčius. Norint išvengti šių problemų svarbu suprasti, kokiose situacijose stuburas patiria didžiausią apkrovą ir kaip ją sumažinti.