Dažniausi čiurnos sąnario sausgyslių ir raiščių sužalojimai
/ 2015-09-22
Čiurnos sąnario raiščių ir sausgyslių sužalojimai dažnai siejami su sportu, sportinėmis traumomis. Tačiau nebūtina būti sportininku, kad rimtai susižeistumėte čiurnos sąnarį. Kartais net paprastas pasivaikščiojimas duobėtu, nelygiu keliu, gali pasibaigti čiurnos sąnario trauma. Dažniausios čiurnos sąnario traumos - sausgyslių patempimai, plyšimai, tendinitas ir lūžiai.
Kulkšnies sausgyslių ir raiščių traumos įvyksta nuo staigaus kojos nykstelėjimo, kryptelėjimo judesio metu. Čiurnos traumas gali sukelti šios priežastys:
- Užkliuvimas ar griuvimas.
- Nerangiai nusileidus po šuolio.
- Vaikščiojant ar bėgiojant nelygiu paviršiumi.
- Staigus poveikis, pavyzdžiui, automobilio avarija.
- Sausgyslės gali trūkti nuo tiesioginio smūgio buku daiktu.
- Sausgysles traumuoja ir nuolatiniai monotoniški pasikartojantys judesiai, tada dažniau kyla sausgyslės uždegimas – tendinitas.
Gydymas ir profilaktika
Patyrus čiurnos sąnario traumas, labai svarbu yra tinkamai imobilizuoti, sutvirtinti pažeistą sąnarį, negalima judinti sužalotos kojos, būtina vengti ja remtis ir bandyti eiti, nes gali atsirasti sunkesni raiščių ir sąnarių sužeidimai, pasislinkti lūžę kaulai. Negydant gali atsirasti čiurnos sąnario nestabilumas, artrozė, čiurnos sąnario funkcijos sutrikimas.
Skausmui malšinti labai veiksminga šaltis ant sužeistos vietos. Šaldymui gali būti naudojamas specialus gelio kompresas. Jei čiurna ir blauzda patinusi, koją reikia pakelti. Esant patinimui rekomenduojamos kompresinės kojinės, kurios laipsniškai apspaudžia koją – didžiausias spaudimas ties čiurna, kylant aukštyn apspaudimas laipsniškai mažėja. Kompresinės kojinės gerina limfos nutekėjimą, stimuliuoja kojų kraujotaką, padeda kraujui sugrįžti į širdį.
Sporto metu patartina mūvėti sportui skirtas kompresines kojines. Šios kojinės padeda raumenims atsigauti po krūvio, sumažina raumenų skausmą, patinimą ir nuovargį. Kojinių kompresijos lygis yra 15-20 mm Hg. Kompresinės kojinės suteikia apsaugą labiausiai pažeidžiamoms vietoms: blauzdai, Achilo sausgyslei, kojos pirštams, padams.
Priklausomai nuo to, kokia trauma, parenkamas gydymas – elastinis, gipso ar plastiko įtvaras. Už gipsinį įtvarą patogesni yra plastikiniai, kurie gaminami kiekvienam žmogui individualiai. Patempus čiurnos sąnario raiščius, sausgysles, esant sumušimams, mėlynėms rekomenduojama nešioti čiurnos sąnarį stabilizuojantį įtvarą. Potrauminiu periodu būtina
fiksuoti čiurnos sąnarį įtvaru, kuris suteikia stabilumo. Tam yra reikalingas specialus įtvaras su plastikiniais šoniniais sutvirtinimais arba elastinis įtvaras, kurį galima užvynioti “aštuoniuke”. Tokio tipo įtvarai prilaiko čiurnos sanarį – neleidžia kryptelti į šoną. Sporto metu ir dirbant, kai yra reikalingas palaikymas ir apsauga, taip pat norint išvengti čiurnos sąnario traumos ir esant padidintam krūviui, rekomenduojama užsidėti elastinį čiurnos įtvarą.
Kaip profilaktikos priemonė, siekiant išvengti pakartotinų sausgyslių traumų, puikiai tinka silikoninės pakulnės ir silikoniniai įdėklai. Silikoninės pakulnės paminkština kulno spaudimo taškus tiek vaikštant, tiek stovint. Pakulnės absorbuoja atatranką, tenkančią vaikščiojimo kietu paviršiumi metu. Silikoniniai įdėklai gali būti per visa pėdą arba ¾ pėdos ilgio, kurie garantuoja efektyvią raiščių ir raumenų apsaugą, mažina smūgines apkrovas.
Parduotuvėse „Šiuolaikinė ortopedija“ Viršuliškių g. 34, Vytauto g. 24, Vilniuje ir internetinėje parduotuvėje www.idemus.lt galite įsigyti elastinių ir neopreninių čiurnos įtvarų, gydomųjų ir profilaktinių priemonių kojoms prižiūrėti, sportinių kojinių, aukštos kokybės kompresinių kojinių SIGVARIS venų ligų gydymui ir profilaktikai, prekių nėščiosioms, įvairių priemonių reabilitacijai, sportui, sveikatingumui bei komfortui.
UAB IDEMUS – konsultuoja patyrę Lietuvos vaikų ir suaugusių ortopedai-traumatologai, kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai). Plačiau apie konsultacijas Vilniuje ir kituose miestuose sužinoti galite: www.idemus.lt.
Straipsnio autorė: Ortopedė-technikė Aistė Lidžiuvienė


Rankos yra vienas labiausiai apkraunamų kūno dalių šventiniu periodu – nuo dovanų pakavimo, gaminimo, nuolatinio pasiruošimo iki intensyvesnio darbo kompiuteriu ir telefono naudojimo. Dėl pasikartojančių judesių ir nuolatinės įtampos rankose atsiranda sustingimas, silpnumas, skausmas, o smulkieji raumenys ir sausgyslės pradeda reaguoti pertempimu.
Prieššventinis laikotarpis daugeliui žmonių sukelia ne tik emocinį pakilimą, bet ir fizinį bei nervinį nuovargį. Intensyvesnis darbo tempas, laiką spaudžiantys terminai, didesnis fizinis aktyvumas ruošiantis šventėms, ilgesnis sėdėjimas bei emocinė įtampa sukuria papildomą krūvį organizmui. Medicinos mokslas patvirtina, kad stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri didina raumenų tonusą ir riboja jų gebėjimą atsipalaiduoti. Dėl to kūnas ima „laikyti“ įtampą, ypač kaklo, pečių, juosmens ir nugaros srityse.