Idemus - Šiuolaikinė ortopedija
Vis daugiau ir daugiau žmonių keliauja ilgus atstumus, o ilgos kelionės lėktuvu, traukiniu, autobusu, automobiliu padidina riziką susirgti giliųjų venų tromboze. Kelionės metu ilgai sėdint kraujas susistovi venose, sulėtėja kraujo tekėjimas, jaučiamas kojų nuovargis, skausmas, patinsta pėdos, čiurnos. Ilgai sėdint kelionės metu (daugiau nei 4 valandas) rizika susirgti giliųjų venų tromboze padidėja 4 kartus. Giliųjų venų tromboze galima susirgti kelionės metu, nepriklausomai nuo amžiaus, svorio ar gyvenimo būdo.
Sportas yra naudingas sveikatai, tačiau kai kuriais atvejais sportuodami galite patirti įvairių traumų, jausti skausmus. Treniruojantis sporto salėje svarbu vadovautis “sveiku protu”, trenerių rekomendacijomis ir naudoti tinkamas apsaugos, profilaktines priemones. Traumos ne visada yra susijusios su atliekamais pratimais. Jeigu jau buvote patyrę traumų ir norite sutvirtinti kūna, pagerinti lankstumą, turite žinoti kaip išvengti naujų ar pakartotinų sužalojimų sporto salėje.
Kokia kompresinių kojinių nauda sportuojantiems?
/ 2018-07-05
Daug metų kompresinės kojinės yra naudojamos kovojant su giliųjų venų tromboze, kraujo krešulių susidarymu, varikoze. Taip pat kompresinės kojinės yra veiksmingos mažai judantiems, lovoje gulintiems pacientams, nėščiosioms, stovimą ar sėdimą darbą dirbantiems bei keliaujantiems žmonėms. Kompresines kojines galima sieti ne tik su sveikatos sutrikimais, jos yra neįtikėtinai naudingos ir sportininkams.
Vasarą dauguma žmonių pasineria į savo mėgstamą sportą ir kitas aktyvias laisvalaikio veiklas. Šių veiklų metu, naudojami pasikartojantys rankų judesiai gali sukelti skausmus. Intensyvių veiklų rezultatas gali būti patempimai ar sužalojimai nuo per didelių svorių ar pasikartojačių judesių. Vienas iš labiausiai paplitusių sužalojimų yra medialinis epikondilitas, dar žinomas kaip golfo žaidėjo alkūnė. Tai nereiškia, kad tik golfo žaidėjams pasitaiko ši liga. Daugelis pasikartojančių veiksmų, judesių kasdienėje veikloje taip pat įtakoja golfo žaidėjo alkūnę: metimo judesys, medžių kirtimas kirviu, naudojimasis grandininiu pjūklu ir kitais įvairiais rankiniais įrankiais. Taip pat žmonės dirbdami tam tikrus darbus, kuomet atliekamas pakartotinis riešo sukimo judesys, gali būti labiau linkę susirgti šia liga, pavyzdžiui: dailininkai, virėjai, mėsininkai, statybininkai ir kt.
Ortopedinių vidpadžių privalumai
/ 2018-06-12
Žmonės dažnai kenčia nuo įvairių pėdų, kelio sąnarių ir blauzdos raumenų skausmų. Kai skauda kojas, pėdas, sunku galvoti apie kažką kitą, o kasdieninės veiklos, susijusios su stovėjimu ar vaikščiojimu ilgiau nei kelias minutes, gali tapti sunkiu išbandymu. Pėdų skausmas yra dažna problema. Vienas iš keturių suaugusių žmonių turi problemų, sužeidimų, pakitimų (kulnų ataugos, plokščia pėda, aukšta keltis, nuospaudos, padikaulių stresiniai lūžiai ir kt.), susijusių su jų kojomis, kurias galima išspręsti dėvint ortopedinius vidpadžius.
Cukrinis diabetas (CD) yra liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimas, lemiantis gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. Ilgalaikis aukštas cukraus kiekis kraujyje sukelia daugelio organizmo sistemų sutrikimus, įskaitant ir pėdų pažeidimus. Cukrinis diabetas ir atsiradusios komplikacijos daro didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybės blogėjimui.
Dažniausiai pasitaikančios vasaros atostogų traumos
/ 2018-05-22
Vasaros atostogų metu visi: suaugusieji, vaikai, paaugliai, mėgaujasi šiltu, gražiu oru, aktyviomis pramogomis, buvimu lauke. Deja, vasara taip pat reiškia traumų padažnėjimą ir pagal statistiką yra laikoma "traumų piko sezonu". Siūlome susipažinti su dažniausiomis traumomis, kurios įvyksta vasaros metu, kad galėtumėte imtis veiksmų ir užkirsti joms kelią. Taip pat rasite naudingų patarimų, kokias ortopedines priemones rinktis traumų gydymui ir profilaktikai.
Nėštumas yra labai ypatinga
s laikotarpis moterims, todėl būsima mama privalo atidžiau rūpintis savimi. Svarbu žinoti, kad nėštumo metu hormonai ir augantis vaisius gimdoje turi įtakos nėščiųjų kraujotakai, kojų venoms. Ir iš tiesų - 30 proc. pirmą kartą besilaukiančioms moterims ir 55 proc. moterims, kurios jau turėjusios du ar daugiau nėštumų, išsivysto varikozė. Taip pat nėštumo metu gali atsirasti bendri simptomai, tokie kaip sunkios, pavargusios, skausmingos kojos, patinusios pėdos ir kulkšnys. Šie simptomai įspėja apie venų varikozės išsivystymą. Šiuos simptomus nėščios moterys paprastai pradeda jausti maždaug ketvirtame nėštumo mėnesyje ir mažiau jie jaučiami jau gimus kūdikiui.
Kokios dažniausios traumos patiriamos bėgant?
/ 2018-04-20
Bėgimas yra viena populiariausia ir dažniausiai praktikuojama sporto šaka visame pasaulyje. Metai iš metų vis daugiau žmonių prisijungia prie šio sporto siekdami pagerinti savo sveikatą, fizinę išvaizdą ar tiesiog norėdami smagiai praleisti laisvalaikį. Bėgimas yra puikus sportas ir rekomenduojama jį rinktis kaip atsipalaidavimo būdą, patiriantiems kasdienį stresą ir kitas šiuolaikinio gyvenimo problemas. Nepersistenkite bėgiojant, tiesiog mėgaukitės bėgimu. Nežinodami savo galimybių, galite labai sau pakenkti, kartais net tenka atsisakyti bėgimo dėl patemptų raumenų ir kitų patirtų traumų. Norėdami išvengti traumų ir/ar jų pasikartojimo, pasirinkite tinkamas ortopedines priemones.
Morton‘o neuroma - kaip atpažinti ligą?
/ 2018-04-09
Retas, kuris kreipia dėmesį į atsiradusius pėdos skausmus, kurie paūmėja po ilgo stovėjimo ar vaikščiojimo. Jeigu skausmas priekinėje pėdos dalyje, po pirštais, nedingsta ilgą laiką, ypač poilsio metu, verta susirūpinti. Tai gali būti pirmieji Morton‘o neuromos požymiai. Ši neuroma yra dažniausiai pasitaikanti neuroma pėdų srityje, kurią sukelia patinęs, uždegiminis nervas, esantis tarp pėdos kaulų. Mortono neuroma atsiranda kaip nervo suspaudimo ir dirginimo rezultatas. Šis suspaudimas galiausiai sukelia nuolatinį nervų pažeidimą. Neuroma pasireiškia tarp trečio ir ketvirto pirštų, retais atvejais gali pasireikšti kitose pėdos vietose – tarp antro ir trečio pirštų. Ši neuroma taip pat žinoma kaip Morton'o metatarsalgija, Morton'o liga, Morton'o neuralgija.


Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.