Straipsniai
Čiurnos sąnarys yra viena dažniausiai traumuojamų žmogaus kūno vietų. Netikėtas slystelėjimas, neatsargus žingsnis, kryptelėjusi pėda ar net netinkama avalynė gali tapti čiurnos traumos priežastimi. Nors dažnai manoma, kad čiurnos traumos būdingos tik sportininkams, praktika rodo, jog jos itin dažnos ir kasdienėje veikloje – lipant laiptais, vaikštant nelygiu paviršiumi ar paslydus ant ledo. Čiurnos sąnario traumos gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms ir, laiku nesiėmus gydymo, sukelti ilgalaikių pasekmių.
SIGVARIS profilaktinės kojinės yra stilingos, efektyvios ir patogios. Šios kojinės yra puikus pasirinkimas, kuomet didžiąją darbo dienos dalį reikia ilgą laiką stovėti arba sėdėti. Išmegzta laipsninė kompresija suteikia kojoms lengvumo jausmą. Kojinių iki kelių viršutinė dalis yra plati, todėl tolygiai priglunda prie blauzdos, jos tvirtai laikosi, nesmunka ir suteikia didesnį komfortą. Ilgaamžiškumą užtikrina kokybiška kojinių medžiaga bei sustiprintos pirštų ir kulnų sritys. Dėvint šias profilaktines kojines išnyks kamuojantys simptomai: kojų tinimas, nuovargis, sunkumo jausmas.
Pragulos. Patarimai ir profilaktika
/ 2018-11-29
Ilgėjant gyvenimo trukmei vis daugiau žmonių susiduria su tokia problema kaip pragulos, kurios sukelia skausmą ir diskomfortą. Pragulos yra didžiulė našta tiems, kuriems jos atsiranda bei tiems, kurie suteikia pagalbą, gydymą ir stengiasi užkirsti kelią jų atsiradimui. Ši būklė dažniausiai atsiranda pacientams, kurie ilgą laiką praleidžia vienoje padėtyje, pavyzdžiui, dėl paralyžiaus, ligos, senatvės ar silpnumo. Rekomenduojama kasdien tikrinti kūną nuo galvos iki kojų. Ypatingą dėmesį atkreipkite į vietas, kuriose dažnai susidaro pragulos: pakaušio, menčių, alkūnių, kryžkaulio ir kulnų sritys.
Kaklo skausmas - kada verta susirūpinti?
/ 2018-11-13
Kaklo skausmas, dar vadinamas cervikalgija, yra viena dažniausių šiuolaikinių sveikatos problemų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria didžioji dalis žmonių. Kaklas yra sudėtinga ir itin judri stuburo dalis, atliekanti svarbią funkciją – jis išlaiko galvos svorį, leidžia judėti įvairiomis kryptimis ir tuo pačiu saugo gyvybiškai svarbias nervų struktūras. Dėl šios priežasties net ir nedideli funkciniai sutrikimai ar raumenų pertempimai gali sukelti nemalonų diskomfortą ar net stiprų skausmą. Pagal trukmę kaklo skausmas skirstomas į ūmų, trunkantį iki trijų mėnesių, ir lėtinį, kai simptomai išlieka ilgiau nei tris mėnesius.
Kenčiate nuo alkūnės skausmo, kuris nepraeina? Jaučiate skausmo paaštrėjimą darbo, sporto metu ar kasdienėje veikloje, kuomet atliekate monotoniškus judesius (darbas kompiuteriu, sunkių daiktų kėlimas ir kt.)? Skausmas gali sukelti ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą, todėl labai svarbu rasti efektyvias gydymo priemones, kurios padės sumažinti skausmą ir apsaugos nuo jo atsiradimo ateityje. Visų pirma reikia išsiaiškinti ir suprasti kokia yra skausmo priežastis, ką galite padaryti, kad atkurtumėte komfortą, mobilumą. Atsiradus alkūnės sąnario skausmui galima įtarti dvi dažniausiai pasitaikančias būkles: tenisininko alkūnę arba golfo žaidėjo alkūnę.
1903 m. gydytojai Robert Osgood ir Carl Schlatter pirmą kartą aprašė Osgudo-Šlaterio ligą (Osgood-Schlatter Disease), pripažindami pacientų jaučiamus simptomus, tokius kaip skausmas po keliu, patinimas, guziukas žemiau kelio. Gydytojai nustatė, kad Osgudo-Šlaterio liga yra su augimu susijusi problema, su kuria susiduria vyresni vaikai ir paaugliai, ypač tie, kurie sportuoja. Šia liga gali susirgti ir vaikai, ir suaugusieji, jei jie dalyvauja pasikartojančiose fizinėse ir sporto veiklose, įskaitant krepšinį, tinklinį, futbolą, ledo ritulį ir kt.
Mūsų kelio sąnariams tenka didelis krūvis visos dienos metu. Kitaip sakant, kelio sąnariai yra kiekvieno žmogaus judėjimo „kertinis akmuo“, padedantis judėti, vaikščioti ir bėgti. Kelio sąnarį sudaro daug gyvybiškai svarbių struktūrų, ir bet kuri iš jų ankščiau ar vėliau gali būti pažeista.
5 priežastys, kodėl svarbu dėvėti komforto avalynę
/ 2018-09-13
Sveikata yra labai svarbi, todėl dauguma iš mūsų darome nemažai įvairių dalykų, kad būtume sveiki – sportuojame, sveikai maitinamės. Kai kalbame apie sveiką gyvenimo būdą, gerą savijautą net nesusimąstome, kad kasdien dėvima avalynė gali turėti neigiamos įtakos mūsų kūnui ir sveikatai. Perkant avalynę dažniausiai žmonės pasirenka madingus, ne visada patogius batus, kurie gali sukelti nuovargį, diskomfortą ir skausmą. Kojos yra viso mūsų kūno pagrindas, tad jeigu skauda pėdas, galite jausti ir kitų kūno vietų skausmus (čiurnos, kelių, nugaros ir kt.).
Vis daugiau ir daugiau žmonių keliauja ilgus atstumus, o ilgos kelionės lėktuvu, traukiniu, autobusu, automobiliu padidina riziką susirgti giliųjų venų tromboze. Kelionės metu ilgai sėdint kraujas susistovi venose, sulėtėja kraujo tekėjimas, jaučiamas kojų nuovargis, skausmas, patinsta pėdos, čiurnos. Ilgai sėdint kelionės metu (daugiau nei 4 valandas) rizika susirgti giliųjų venų tromboze padidėja 4 kartus. Giliųjų venų tromboze galima susirgti kelionės metu, nepriklausomai nuo amžiaus, svorio ar gyvenimo būdo.
Sportas yra naudingas sveikatai, tačiau kai kuriais atvejais sportuodami galite patirti įvairių traumų, jausti skausmus. Treniruojantis sporto salėje svarbu vadovautis “sveiku protu”, trenerių rekomendacijomis ir naudoti tinkamas apsaugos, profilaktines priemones. Traumos ne visada yra susijusios su atliekamais pratimais. Jeigu jau buvote patyrę traumų ir norite sutvirtinti kūna, pagerinti lankstumą, turite žinoti kaip išvengti naujų ar pakartotinų sužalojimų sporto salėje.


Gera savijauta dažnai suvokiama kaip trumpalaikė būsena, kuri priklauso nuo poilsio, atostogų ar momentinio streso sumažėjimo. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė savijauta daug labiau susijusi su kasdieniais įpročiais nei su pavieniais sprendimais. Kūnas ir psichika nuolat prisitaiko prie to, ką darome kasdien – kaip judame, kaip ilsimės, kaip reaguojame į apkrovas ir kaip rūpinamės savimi. Būtent dėl to stabilus pokytis dažniausiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų. Ekspertai pabrėžia, kad ilgainiui būtent šie įpročiai formuoja tvirtą pagrindą gerai savijautai.
Kūno mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių judėjimo laisvę, kasdienį komfortą ir ilgalaikę savijautą. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip gerinti mobilumą namų sąlygomis, tačiau neretai susiduria su klausimu – kaip tai daryti saugiai ir veiksmingai. Mokslininkai pabrėžia, kad mobilumas nėra vien tik tempimas ar lankstumas, o kompleksinis gebėjimas judėti kontroliuojamai per visą sąnarių judesio amplitudę. Netinkamai parinkti ar per intensyvūs veiksmai gali sukelti priešingą efektą – padidinti įtampą ar net traumuoti audinius. Todėl saugus mobilumo gerinimas prasideda nuo supratimo, kaip kūnas reaguoja į judesį.